Gynėjas Marius Zabita teismui raštu pranešė, kad išvyko anksčiau suplanuotų atostogų į užsienį, teismo posėdžio data su juo nebuvo derinta, advokatas jo neatvykimą į posėdį prašė pripažinti pateisinama priežastimi.
Šiaulių apygardos teismas vasarį 67 metų V. Bavėjaną išteisino dėl kaltinimų korupciniais nusikaltimais, tačiau Generalinė prokuratūra šį išteisinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliacinius skundus dėl apygardų teismų nuosprendžių gali nagrinėti tik Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame 1998-2019 metais dirbo A. Bavėjanas.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad neatvykus išteisintojo advokatui bylos nagrinėti negalima.
Prokuratūra taip pat siūlė atidėti bylos nagrinėjimą.
„Privalomas gynėjo dalyvavimas, kai yra sunkinantys apeliacinio skundo pagrindai“, – per posėdį sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė.
Prokurorė savo apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
„Aš labiausiai norėčiau, kad viskas pasibaigtų, bet mano advokatas Marius Zabita išvyko į suplanuotą kelionę užsienyje. Aš finansiškai nelengvai gyvenu“, – per posėdį kalbėjo buvęs teisėjas.
Jį anksčiau gynė du advokatai, tačiau dar vieno advokato apeliaciniame procese jis negali pasisamdyti dėl savo finansinės padėties.
„Sūnus pradėjo dirbti, gal padės“, – svarstė V. Bavėjanas.
Jo bylos posėdis vyko toje pačioje salėje, kuris jis anksčiau būdamas teisėju nagrinėjo baudžiamąsias bylas.
Teisėjas E. Rimšelis pripažino kartu dirbęs su V. Bavėjanu
V. Bavėjano bylą nagrinėja Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, Ernesto Rimšelio ir Jūratės Jakubonienės.
Prieš prasidedant bylos posėdžiui E. Rimšelis informavo, kad anksčiau, 1999-2009 metais dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, ėjo konsultanto, teisėjo padėjėjo, teismo pirmininko patarėjo, skyriaus pirmininko patarėjo, teismo pirmininko padėjėjo pareigas.
„Nuo 1999 iki 2009 metų aš dirbau Apeliaciniame teisme su išteisintuoju (V. Bavėjanu – BNS) tam tikrą laiką padėjėju, buvau visų teisėjų padėjėju. Tą turiu pasakyti, jeigu manote, kad yra pagrindas nušalinti, sakykite“, – sakė teisėjas E. Rimšelis.
Prokurorė V. Vidugirienė atkreipė dėmesį, kad E. Rimšelis ir V. Bavėjanas kartu dirbo prieš daug metų, nėra duomenų apie E. Rimšelio asmeninį suinteresuotumą bylos eiga, todėl prokurorės vertinimu, teisėjas neturėtų nusišalinti.
„Aš tikrai nieko prieš (E. Rimšelį – BNS), nereiškiu nušalinimo, darbiniai santykiai,“ – sakė V. Bavėjanas.
Bylos posėdis atidėtas liepos 5 dienai.
Prieš atidedant bylą prokurorė teismui pateikė raštą su aštuoniais išslaptintų dokumentų priedais, gautais iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Pasak V. Vidugirienės, šie išslaptinti dokumentai liudija kriminalinės žvalgybos pagrindą, kriminalinės žvalgybos teisėtumą ir pagrįstumą.
Eksteisėjas buvo teisiamas kartu su pažįstamu
Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas teisiamas kartu su savo artimu pažįstamu Valiu Venslovu prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje.
Baudžiamosios bylos duomenimis, tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Bavėjanas, bendraudamas su savo vaikystės draugu V. Venslovu, galbūt susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V. Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.
Įtariama, kad V. Bavėjanas su pažįstamu galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pažadėti, susitarti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį kitą šio teismo teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
Byloje, turimais duomenimis, į vieną iš šio teismo teisėjų kreipėsi V. Bavėjanas.
Nepasiekus numatyto tikslo ir V. Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji, galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.
V. Bavėjanas vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teisme buvo visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Taip pat išteisintas ir V. Venslovas.
Žemesnės instancijos teismas pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.
Pasak teismo, nustačius, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nelaikomi įrodymais.
V. Bavėjanas anksčiau yra sakęs, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti. Anot jo, savo poelgį šioje istorijoje galįs vertinti nebent kaip teisėjo etikos pažeidimą.
V. Bavėjano ir V. Venslovo byla yra viena iš bylų, atskirtų nuo didesnio ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.
