„Bendrai kalbame apie desovietizacijos įstatymą, kuris tiksliau vadintųsi draudimo propaguoti totalitarizmą ir autoritarizmą įstatymu. Jis aprėptų plačiau nei tik paminklus ar likusius simbolius iš praeities, naudojamus propagandai, sovietinius reliktus ar dar kažkokius dalykus. Tai aprėptų ir gatvių pavadinimus“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
Parlamentarė pažymi, kad projekte numatyta ne tik peržiūrėti šalies viešosiose vietose likusį sovietinį paveldą, tačiau ir atitinkamai atskleisti likusių monumentų istoriją.
„Svarbi šio įstatymo sudedamoji dalis yra kalbėti ne tik apie tai, kokį pavadinimą galbūt reikia keisti, ar kokį paminklą nukelti, bet ir kalbėti, kas už to slypi, ką tai reiškia mūsų valstybei, kaip tai atrodė mūsų valstybės istorijos pasakojime. Tai įstatymas, sudarytas iš dviejų dalių: likusių propagandos ženklų pašalinimas ir pasakojimas apie tai“, – pridūrė ji.
Anot P. Kuzmickienės, sovietinį paveldą tirsianti ekspertų komisija ne tik pateiktų išvadas, tačiau, anot jos, teisiškai įpareigotų vykdyti pateiktą sprendimą.
„Pagrindinis veikėjas šiame procese yra ekspertų komisija, kuri, gavusi paklausimą, analizuotų ir pateiktų savo išvadas, o Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras užbaigtų procesą. Užklaususiai savivaldybei, fiziniams, juridiniams asmenims pateikus atsakymą, ar ženklas, pavadinimas yra keistinas, būtų privalomumas priimti sprendimą. Jei ekspertų komisija pripažįsta, kad tai yra sovietinis, propagandinis reliktas, tai tą ženklą per numatytą laikotarpį savivaldybė turi nuimti ir pakeisti“, – teigė P. Kuzmickienė.
ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.
