Vos pamatę į Seimo darbotvarkę netikėtai grąžintą V.Landsbergio statuso klausimą, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija pareiškė pasitrauksianti iš gynybos susitarimų, jeigu parlamentarai iš tiesų profesoriui suteiks valstybės vadovo statusą.
Netrukus aštrios diskusijos persikėlė į Seimo salę.
„Jūs prievarta priešinate visuomenę. Jūs karo norite? Jeigu neišprotėjote, susilaikykite ir bus padarytas didelis žingsnis į priekį vardan taikos“, – rėžė valstietis Dainius Gaižauskas.
R.Žemaitaitis: niekaip nesuprantu šio žmogaus vertės
Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jam, kaip teisininkui, keista stovėti prieš Seimo narius ir priminti 2002 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą.
„Nežinau, ką galvoja teisininkai ir valdančioji dauguma, bet lygiai prieš 20 metų KT konstatavo, kad valstybės vadovo statusas Konstitucijoje nustatomam laikui įgyja tik vienas asmuo – prezidentas, kuris išrenkamas piliečių.
Nuo kada V.Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos piliečių? Mano galva, niekada nebuvo, niekada jo gyvenime nenusimatys tokia sėkmė ir laimė“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Reikėtų pacituoti ir kito KT nutarimą, kuriame aiškiai parašyta, koks buvo 1990–1992 metų, dirbusio Aukščiausios Tarybos pirmininko, statusas – jis nėra tapatus 1992 metų Konstitucijos įtvirtintam statusui kaip valstybės vadovui.
Leiskite pacituoti ir laikinąjį įstatymą, dėl ko niekaip nesuprantu šito niekam nenusipelniusio žmogaus vertės dėl prezidento statuso suteikimo“, – vieną po kito įstatymus citavo parlamentaras.
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė piktinosi, kaip pati sakė, mėginimu perrašyti šalies istoriją. Ji tvirtino, kad ne veltui tuo metu buvo pasirinkta formuluotė V.Landsbergį įvardinti kaip aukščiausią šalies pareigūną, o ne vadovą.
„Manau, kad tai įvyko neatsitiktinai. Tuo metu dirbę žmonės labai sąmoningai nenorėjo pono Landsbergio vadinti valstybės vadovu“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Ji apgailestavo, kad „garbingo amžiaus žmogus yra valkiojamas per politines diskusijas“.
E.Gentvilas: nepasiduokime klaidinimams
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu tvirtino, kad, sprendžiant, ar V.Landsbergiui turėtų būti suteiktas valstybės vadovo statusas, reikia vadovautis visai ne KT išaiškinimais.
„Gerbiami kolegos, nepasiduokime klaidinimams. Cituojamas KT išaiškinimas. Noriu pasakyti, kad KT, kaip institucija, atsirado pagal 1992 metų spalio 25 dieną priimtą Konstituciją. KT aiškina 1992 metų spalio 25 dieną priimtą Konstituciją arba teisės aktų atitikimą šiai Konstitucijai.
Iki 1992 metų spalio 25 dienos Aukščiausioji Taryba buvo patvirtinusi laikinąjį pagrindinį įstatymą, apie kurį ir reikėtų šnekėti, nes minimas asmuo – V.Landsbergis – vadovavo valstybei būtent iki 1992 spalio 25 dienos Konstitucijos priėmimo“, – aiškino E.Gentvilas.
Patį V.Landsbergį jis įvardijo kaip įspūdingą, tačiau kontroversišką asmenybę, dėl kurios statuso tuo metu esą nei Lietuvoje, nei užsienyje nekilo klausimų.
„Lietuva atrodė kaip normali laisvės siekianti šalis. Laikinasis pagrindinis įstatymas tuo metu nurodė, kad Aukšiausiosios Tarybos pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas. Niekam Lietuvoje tuo metu nekilo klausimas, kas yra mūsų gimstančios valstybės vadovas. Niekam užsienyje nekilo klausimas, kas yra mūsų gimstančios valstybės vadovas.
Taip, tiesa, dalį valstybės vadovams priklausančių funkcijų tuo metu atliko kolektyvinis organas – Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas – tačiau jis atliko ne visas valstybės vadovams tradiciškai būtingas funkcijas.
Tai reiškia, kad likusias valstybės vadovams tradiciškai būdingas funkcijas atliko aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas – tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas“, – pažymėjo E.Gentvilas, pridurdamas, kad V.Landsbergio parašas tuomet buvo traktuojamas kaip valstybės vadovo parašas.
Anot liberalo, šalies vadovo V.Landsbergiui statuso suteikimui prieštaraujantys politikai tarsi bando pasakyti, kad Lietuva tuo metu nebuvo normali valstybė, nes vienintelė pasaulyje neturėjo savo vadovo.
„Gerbiami kolegos, patinka ar nepatinka jums V.Landsbergis, galvokime apie Lietuvą ir nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas. Būkime solidžios, augančios valstybės išmintingas parlamentas“, – ragino E.Gentvilas.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė taip pat ragino kolegas pritarti ne nuomonei, o faktams. „Jeigu mes jį pripažinsime, nuo to pirmiausia bus geriau mums patiems“, – įsitikinusi ji.
D.Gaižauskas: „Jūs ką, nebesaugojate savo lyderio?“
Valstietis D.Gaižauskas pripažino, kad V.Landsbergio indėlis atkuriant šalies nepriklausomybę – didžiulis, tačiau, pasak jo, valstybės vadovo statuso jam suteikimas per daug priešina visuomenę.
„Kolegos, kodėl jūs taip negerbiate savo patriarcho? Jūs puikiai žinote, kad būtent šis sprendimas labai stipriai supriešina visuomenę. Dabar kiekvieną kartą, kai jūs keliate šį klausimą, garbaus amžiaus žmogus susilaukia kritikos, komentarų, žmogaus asmenybę žeminančios informacijos. Jūs ką, nebesaugojate savo lyderio?“ – klausė valstietis.
D.Gaižauskas priminė, kad opozicija ir valdantieji buvo sutarę, jog, kol vyksta karas Ukrainoje, Seime nebus sprendžiami visuomenę poliarizuojantys klausimai.
„Dar kartą susimąstykite. Karas Ukrainoje nesibaigė. Grėsmės neišnyko. Mes kalbame apie pilietinį pasipriešinimą. Mes kalbame apie valstybės vienybę. Jūs viską darote, kad ji būtų sugriauta“, – pareiškė valstietis.
V.Mitalas: „Už laisvę kovojančios tautos turi ir turėjo savo lyderius“
Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas palygino V.Landsbergio reikšmę 1990 metais su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lyderyste karo Ukrainoje metu.
„Gyvename pasaulinių permainų metais. Rusijos karas Ukrainoje galutinai parodė, kad nei Šaltasis karas, nei konfliktas tarp demokratijų ir diktatūrų, kuris, galvojome, kad pasibaigė 1990 metais, nepasibaigė, ir mūsų regiono šalys dar turi krauju įrodinėti savo teisę egzistuoti imperinio mąstymo taip ir nesugebėjusiai atmesti Rusijai.
Šiandienos įvykiai Ukrainoje leidžia mums visiems geriau suprasti, kiek trapi ir sudėtinga buvo kova už Lietuvos valstybę 1990 metais ir kitais sudėtingais mūsų valstybės periodais. Kiek drąsos ir valios reikėjo, kad būtų nusimestas Rusijos okupacijos jungas. Galiausiai, kiek asmeninės lyderystės buvo išeikvota. (...)
Žinoma, tai buvo visos kantriai besipriešinusios tautos ir valstybės pergalė, tačiau už laisvę kovojančios tautos turi ir turėjo savo lyderius – Ukrainoje šiandien – V.Zelenskis, 1990-aisiais Lenkijoje buvo Lechas Valensa, Čekijoje – Vaclavas Havelas. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje juo buvo V.Landsbergis“, – kalbėjo laisvietis.
Palaikymo jau nesulaukė
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį. Juo konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją. Opoziciniai valstiečiai tvirtina, kad tuometinė Laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso.
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui praėjusioje kadencijoje, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
