Politologai akcentuoja, kad kliūtis šiai organizacijai tapti sėkminga politine jėga neabejotinai yra lyderystės, patirties ir vienybės trūkumas, be to, dėmesį nuo Lietuvos šeimų sąjūdžio ir jo keliamų problemų pastaruoju metu atitraukė ir karas Ukrainoje.
R. Urbonaitė: Lietuvos šeimų sąjūdis dar gali pabanguoti, bet jo potencialas – mažėjantis
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė akcentuoja, kad pastaruoju metu gana aiškiai galima matyti Lietuvos šeimų sąjūdžio potencialo išsikvėpimą.
„Galima matyti tam tikrą Šeimų sąjūdžio išsikvėpimą. Vienas dalykas, kai kurios kilusios krizės jau yra daugiau mažiau suvaldytos, antras dalykas, kai kuriuos jiems rūpimus klausimus yra perėmusios kitos jau egzistuojančios politinės partijos, trečias dalykas, jie niekada neturėjo tinkamų žmogiškųjų išteklių“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
„Kitaip tariant, tai buvo žmonės be politinės patirties ir be politikos supratimo. Rėkti apie politiką yra viena, o politiką formuoti, politiką vykdyti ir žmones sutelkti politiniais tikslais yra visiškai kitas dalykas, tam reikia ir žinių, ir kompetencijų“, – pridūrė ji.
Visgi politologė pažymėjo, kad tam tikri signalai, jog Lietuvos šeimų sąjūdžio potencialas išsikvepia, jau pradėjo aiškėti pastarųjų metų rugsėjo 10 dieną vykusio protesto metu, kai organizacijai nepavyko suburti gausaus dalyvių skaičiaus.
R. Urbonaitės nuomone, viena iš Lietuvos šeimų sąjūdžio nesėkmės priežasčių yra neturėjimas nei aiškios programos, nei minties gylio. Taip pat, pasak jos, svarbu ir tai, kad Lietuvos šeimų sąjūdyje niekada neatsirado lyderių, iš kurių būtų galima semtis įkvėpimo.
„Šis judėjimas formavosi gana neapgalvotai ta prasme, kad ten nebuvo kažkokio gylio. Jeigu mes pažiūrėtume jų tą pačią programą, kuri buvo paviešinta pernai, regis, rugpjūčio mėnesį, ten yra daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Tai natūralu, kad, kai nėra minties nei gylio, nei polėkio, tai tada tu, kaip greitai susibūrei, tai taip greitai gali ir išsiskirstyti“, – akcentavo politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos šeimų sąjūdis savo aktualumą visuomenėje prarado Lietuvai suvaldžius COVID-19 pandemiją. Taip pat, politologės teigimu, sąjūdžio sėkmei neigiamą įtaką turėjo ir tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) viešoje erdvėje pavyko perimti tradicinės šeimos gynimo klausimą.
„Dabar nuslopus pandemijai vienas iš tokių Šeimų sąjūdžio piliorių jau yra iškritęs. Tai natūralu, kad ir tas stogas jau irgi truputėlį linksta. Antras pagrindinis piliorius turbūt buvo ta tradicinė šeima. Bet šitą programą labai ramiai perėmė „valstiečiai“. Mes galime matyti R. Karbauskį, kuris, nesvarbu apie ką kalbėtų, gali kalbėti apie karą Ukrainoje, bet vis tiek nepamirš pakalbėti ir apie Partnerystės įstatymą, ir savo politinio gyvenimo kovą prieš Laisvės partiją“, – atkreipė dėmesį R. Urbonaitė.
„Tai aš manau, kad tie keli pilioriai, kurie laikė Šeimų sąjūdžio stogą, jie yra arba visai sulūžę, arba gerokai iškilę, ir natūralu, kad tas stogas tiesiog pradeda važiuoti žemyn“, – sakė ji.
Visuomenės dėmesį nuo Lietuvos šeimų sąjūdžio, anot R. Urbonaitės, taip pat atitraukė ir karas Ukrainoje.
„Aišku, fokusas visuomenės, žiniasklaidos yra orientuotas į karą Ukrainoje, bet, iš kitos pusės, tai rodo tam tikrą silpnumą. Jeigu jūs nesugebėjote išlaikyti to dėmesio, tai čia ir kyla klausimas, o kiek čia to potencialo tada yra. Nes jeigu tu viską kuri ant kažkokių krizių, kurios vienaip ar kitaip žinai, kad baigsis, tai natūralu, kad tu neturi iš ko išsilaikyti“, – sakė politologė.
Nors R. Urbonaitė mano, kad susidomėjimas Lietuvos šeimų sąjūdžiu, besikeičiant aplinkybėms, dar gali sugrįžti, tačiau, pasak jos, didelio potencialo ši organizacija neturi.
„Šeimų sąjūdis dar gali pabanguoti, aš nesakau, kad čia jau istorijos pabaiga, bet potencialas, mano požiūriu, yra mažėjantis. Ir tiesiog dabar tam potencialui atsirasti nelabai yra erdvės“, – teigė ji.
Nemano, kad prezidentas dar kartą kreipsis į Lietuvos šeimų maršo dalyvius
R. Urbonaitė taip pat abejoja, kad, Lietuvos šeimų sąjūdžio populiarumui mažėjant, sekmadienį organizuojamo Šeimų maršo dalyviai bus dar kartą pasveikinti prezidento. Politologės teigimu, pastaraisiais metais vykusio renginio metu nuskambėjęs šalies vadovo sveikinimas greičiausiai tebuvo bandymas gauti papildomų politinių taškų.
„Tai buvo proga pasigaudyti karmos ar reitingo taškų. Bet, kad tas sprendimas buvo grynai techninis, aš manau, parodys faktas, kad šiais metais sveikinimo nebus. Jeigu sveikinimas bus, atsiimsiu žodžius ir pasakysiu, kad taip, prezidentas nuoseklus. Bet jeigu jo nebus, tai tik bus įrodymas to, ko buvo vertas praeitas sveikinimas“, – sakė politologė.
„Tiksliau, tai bus įrodymas, kad tai buvo daryta, siekiant tam tikro populiarumo, paflirtavimo, siekiant tiesiog pasipelnyti politinių taškų. Tai nebuvo idėjinis dalykas“, – pridūrė ji.
Nors politologė mano, kad trumpuoju periodu G. Nausėdai politinių taškų susirinkti ir pavyko, tačiau, anot jos, gautas palaikymas buvo visiškai netvarus.
„Klausimas visada yra taip surinktų populiarumo taškų tvarume. Kiek tvaru tai yra ir kiek tai yra tik epizodiška. Ir žiūrint, kas toliau vyko, reikėtų pasakyti, kad tai buvo visiškai netvaru. Nes paskui iš tų pačių žmonių, kurie tame Šeimų marše plojo, prezidentas buvo sulaukęs labai daug kritikos“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
J. Novagrockienė: nuo pat pradžių buvo aišku, kad Lietuvos šeimų sąjūdžiui trūksta vidinės vienybės
Savo ruožtu Jūratė Novagrockienė teigia jau nuo pat Lietuvos šeimų sąjūdžio veiklos pradžios nemačiusi didelio potencialo šiam judėjimui tapti politine jėga. Politologės vertinimu, jau tada buvo aišku, jog judėjimui nuo pat pradžios trūko vidinės vienybės.
„Šeimų sąjūdžiui trūksta vidinės vienybės. Jau nuo pradžių buvo matyti, kad jie viduje pakankamai susiskaldę ir netgi konkuruojantys tarpusavyje“, – Eltai teigė J. Novagrockienė.
Tačiau, pasak politologės, labiausiai organizacija susidomėjimą prarado prasidėjus karui Ukrainoje, kai visos Lietuvos šeimų sąjūdžio keliamos problemos buvo nustumtos į antrą planą.
J. Novagrockienės teigimu, galbūt visuomenės palaikymas Lietuvos šeimų sąjūdžiui paaugtų, jei Seimas vėl imtųsi Partnerystės įstatymo svarstymo.
„Partnerystės įstatymas, kurį visaip dabar vėl bando Seime atnaujinti, (...) natūralu, kad, jei jis pavyktų ir prasidėtų kažkokie svarstymai, tai vėl galbūt to maršo veikla sulauktų dėmesio didesnio. Nes dabar akivaizdu, kad, net ir vertinant Vingio parke vykusį patį pirmąjį mitingą, tai buvo matyti, kad ten atėjo žmonės, kuriems tikrai labai rūpi konservatyvios tradicijos, kad jie yra už tradicinę šeimą, bet jokiu būdu jie nėra radikalūs“, – svarstė politologė.
Visgi, pasak jos, kol kas visuomenei esminis klausimas – kaip baigsis karas Ukrainoje.
J. Novagrockienė mano, kad tikrasis Lietuvos šeimų sąjūdžio politinis potencialas paaiškėtų, jei visuomeninė organizacija apsispręstų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Pasak jos, jei savivaldos rinkimai Lietuvos šeimų sąjūdžiui praeitų sėkmingai, tai būtų rimtas žingsnis į dalyvavimą politikoje.
„Šeimų sąjūdis kaip visuomeninis judėjimas galėtų pabandyti dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Jiems patiems tai būtų naudinga, nes tada pasimatytų, kiek jie iš tikrųjų turi rėmėjų. Tai jeigu jie tai sugebėtų padaryti, jeigu tai jiems pasisektų sėkmingai, tai būtų iš tikrųjų rimta paraiška į dalyvavimą politikoje“, – sakė ji.
