Į susirinkusius dalyvius kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, renginio metu buvo transliuota ir iš anksto įrašyta prezidento Gitano Nausėdos kalba.
I.Šimonytė: apima dviprasmiškas jausmas
Premjerė Ingrida Šimonytė renginio metu užsiminė, kad prieš atvykstant į šventę vyravo dviprasmiškas jausmas.
„Kai galvojau, ką norėčiau pasakyti šiame renginyje, apėmė dvejopas jausmas – viena vertus, neabejojau, kad šis renginys bus šviesus ir gražus, bus daug žmonių, kurie šypsosis, kurie atsives vaikus, šunis, džiaugsis tuo, kad jie laisvi, turi teisę galvoti ir gyventi, kaip jiems norisi, kol netrukdo gyventi kitiems. (...)
Tačiau apėmė ir kitas jausmas. Bandžiau jį sau apsibrėžti, galvojau, ar tai gėda, kad mes iki šiol nesugebėjome išspręsti tam tikrų teisinių klausimų. Man apibrėžti tą jausmą kaip gėdą gana sunku, nors jausmas iš tiesų nemalonus. (...) Tas jausmas yra nemalonus, nes šalyje, kurioje tiek parlamento vadovė, tiek vyriausybės vadovė palaiko sprendimus dėl partnerystės įteisinimo, vis dėlto tų sprendimų nepavyksta priimti. Vadinasi, kažko dar esu nepadariusi, kažko, turbūt, esame nepadarę ir mes visi“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Vis dėlto tikiu, kad gyvenimas žengia nenumaldomai į priekį, ir tie dalykai, kurie prieš kurį laiką dar atrodė labai neakivaizdūs, gana greitai tampa akivaizdūs vis dideniam būriui žmonių. Nėra lengva, esama žmonių, kurie nuoširdžiai įsitikinę, kad nieko nereikia, svarbiausia – „nelįskite į akis“. Kažkada nelįsti į akis sakė moterims, kažkada – neįgaliesiems ir daugybei kitų visuomenės grupių. Šiandien apie tai nė nediskutuojame“, – pridūrė premjerė.
I.Šimonytė žurnalistams pakomentavo ir sekmadienį Kaune taip pat vykstantį Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamą renginį už tradicinę šeimą.
„Labai dažnai už tradicinę šeimą kovoja žmonės, kuriems ir patiems savo tradicinės šeimos išsaugoti niekaip nepavyko, tai jie vis bando ir bando vėl, ir kažkodėl bando kitiems žmonėms pamokslauti, kaip tiems kitiems žmonėms reikia gyventi. Tai, mano supratimu, tegul vyksta tas renginys, kaip ir visi kiti renginiai.
Kol renginiai yra taikūs, kol nesikėsinama smurtauti ar kokių riaušių kelti, visi renginiai Lietuvoje sutilps“, – pabrėžė premjerė.
G.Nausėda: „Šeima – tai pirmiausia meilė“
Sveikinimo žodį susirinkusiems renginio dalyviams tarė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Iš anksto įrašytame sveikinime prezidentas kalbėjo, kad šeima yra kartų solidarumo, visuomenės ir valstybės stabilumo pagrindas.
„Šeima – tai pirmiausia meilė, bet taip pat – atsakomybė. Atsakomybė už vaikus. Atsakomybė už tėvus ir senelius. Atsakomybė už šeimos narių poreikius. Todėl šeimos – tai kartų solidarumo, visuomenės socialinės sanglaudos ir valstybės stabilumo pagrindas. Tai įtvirtina ir mūsų Konstitucija.
Suprantame, kad šis pagrindas turi būti stiprus, nes ant jo laikosi visas valstybės statinys. Stipriai šeimai reikalingas stiprus ryšys su valstybe, ši partnerystė kuria šeimai palankią aplinką, pagarbą, teisingumą, lygias galimybes, prieinamas ir kokybiškas sveikatos, švietimo, socialines ir kultūros paslaugas. (...) Šeimos gerovė – tai valstybės gerovė“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak G.Nausėdos, sprendimų priėmėjai „privalo veidu atsigręžti“ į šeimas, gerbti šeimos vertybes ir skatinti šeimų kūrimąsi, pasirinkimą turėti vaikų, padėti juos auginti ir kurti draugiškas sąlygas visiems dirbantiems tėvams.
„Daugelį šeimų palietė koronaviruso pandemija – trūkinėjo socialiniai ryšiai, stojo vaikų ugdymas, keitėsi darbo ir šeimos pusiausvyra, tačiau daugeliui būtent šeima padėjo atlaikyti tą sunkų laikotarpį ir nepalūžti. Dar giliau šeimos svarbą jaučiame karo Ukrainoje akivaizdoje – skaudžios netektys, išsiskyrimai, vaikų kančios nepalieka abejingų“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pernai gegužės 15-ąją G.Nausėdos sveikinimo kalba buvo transliuojama dviprasmiškai visuomenėje vertinamo „Didžiojo šeimų maršo“ dalyviams.
V.Čmilytė-Nielsen: „Lietuva dvejoja per ilgai“
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu kalbėjo, kad Lietuva dėl Partnerystės įstatymo dvejoja per ilgai.
„Mūsų valstybė labai ilgai, pernelyg ilgai dvejoja, abejoja, svarsto, ar visos šeimos yra vienodai svarbios ir gerbtinos. Kodėl pritrūksta drąsos paprastai ir aiškiai įvardinti, kad dviejų žmonių, įsipareigojusių, atsakomybę vienas skitam jaučiančių žmonių sąjunga yra šeima? Ar tai gali pasikeisti iki 2024-ųjų metų rudens?
Aš tikrai tikiu, kad gali, su kiekvieno iš jūsų pagalba. Mes šiandien turime skolą žmonėms, kurie gyvena kartu, kurie yra vienas kitam įsipareigoję, kuriuos sieja jausmai. Atiduokime šią skolą, būkime tokia valstybė, kuri yra vakarietiška, atsikračiusi kompleksų, pažangi. Statykime tokią valstybę kartu“, – kalbėjo Seimo pirmiminkė.
A.Armonaitė: „Naujienų bus netrukus“
Partnerystės įstatymo projektą inicijuojančios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad frakcijos nariai Seime daro viską, ką gali, kad Lietuva bent vienu žingsniu priartėtų prie lygiateisiškos visuomenės.
„Rinkti palaikymą šiam sprendimui yra labai, labai sunku. Džiugus tik vienas dalykas – jau dabar matome, kad palaikymas yra beprecedentis, lyginant su tuo, ką turėjome seniau. Tačiau liūdina tai, kad jis buvo nepakankamas – dviejų balsų pritrūko, kad bent prasidėtų diskusija.
Naujienų bus visai netrukus. Nedidelis anonsas – pristatysime tą projektą, jis bus toks, kad bus galima skirti laiko susipažinti, susiformuoti nuomonę, tą nuomonę paskleisti. Svarbiausia – kad sprendimas būtų priimtas“, – teigė A.Armonaitė.
Kviečia švęsti visus
„Kaip atrodo Jūsų šeima? Susituokusi ar gyvenanti kartu, turinti vaikų ar bevaikė, tos pačios lyties, vieniši tėvai, ar seneliai, auginantys anūkus – visos šeimos yra nuostabios! Ir vienodai svarbios!“ – kvietime pabrėžė organizatoriai.
„Tikimės, kad visos ir visokios šeimos gali būti kartu, gali kurti ir prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo, nepaisant to, kad šiandien dalis visuomenės į kai kurias šeimas žiūri kaip į nepilnavertes, o dalis politikų vis dar skirsto šeimas į „tikras“ ir ne“, – teigė organizatoriai.
Kol kas Laisvės partijos inicijuojamas, renginio metu daug organizatorių dėmesio sulaukęs Partnerystės įstatymo projektas Seime registruotas nėra, tačiau svarstoma, kad valdantieji projektą pateikti gali jau artimiausiu metu.
Penktadienį išplatintame laiške daugiau nei 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų paragino Seimo narius palaikyti naujai rengiamą Partnerystės įstatymą.
„Viešos diskusijos dėl partnerystės trunka ne vienerius metus, svarstymai apie įvykusią ar neįvykusią visuomenės „brandą“, pasiruošimą nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad jie nusprendė gyventi partnerystėje“, – teigiama laiške.
Praėjusį pavasarį valdančiųjų teiktam Partnerystės įstatymo projektui pritrūko dviejų Seimo narių balsų tam, kad projektas praeitų pateikimo stadiją.
Valdantieji tikisi, kad naujai rengiamas, kompromisinis projekto variantas sulauks didesnės sėkmės Seime, tačiau parlamentarai reikšmingai didesnio palaikymo kol kas nežada.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
