Šalies vadovas penktadienį dalyvavo diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, skirtoje 50-osioms R. Kalantos mirties metinėms paminėti.
„Aš manau tai buvo, jei galima išsireikšti – investicija į ateitį. Jis suprato, kad jo kartai nelemta matyti laisvės, bet kita vertus jis suprato, kad jo poelgis neliks pamirštas. (...) Romas Kalanta yra visada su mumis. Dažnai nepagalvojame, kad vienokius ar kitokius sprendimus darome inspiruoti ir jo“, – teigė prezidentas.
1972-iais, kai R. Kalanta susidegino, prezidentas sako buvęs aštuonerių metų vaikas.
Šalies vadovas teigė, jog R. Kalantos poelgis žavi ir greičiausiai turėjo įtakos vėlesniems įvykiams šalyje.
„Ir 90-ųjų kovo 11-oji, ir Sąjūdis inspiruoti, be kita ko, ir R. Kalantos. Jis atnešė savo auką, jis ją pateikė, jis ją įprasmino“, – sakė G. Nausėda.
„Reikalinga drąsa pasipriešinti, drąsa laisvei. Ne tik drąsa, šiandien reikalinga ir išmintis. Esame nepriklausoma valstybė, turime savo laisvę kurti ne vien drąsa, ne vien heroizmu, kuris labai reikalingas, turime kurti ir išmintingais, nedideliais, galbūt tyliais sprendimais, stiprinti savo laisvę“, – teigė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, laisvę stiprinti reikia tiek, kad „agresoriui, arba tiems, kurie negali ramiai gyventi, kai kažkas šalia yra laisvas, nekiltų pagunda išbandyti mūsų laisvės tvirtumo“.
Pasak prezidento, R. Kalantos kartai nebuvo lemta matyti laisvės, bet šis poelgis neliko pamirštas, priešingai – jis ėmė telkti naujiems judėjimams.
„Tuo metu kilo toks judėjimas, kurio sovietų sistema iki tol neregėjo, išėjo į gatves jaunimas, išėjo į gatves protestuoti drąsiai, nesibaimindami nieko. Tuo metu protestuoti buvo, ko gero, dar gerokai drąsiau negu kariauti kovos lauke“, – kalbėjo prezidentas.
„Tikiuosi, kad šiandien ir jaunoji karta, ir vyresnės kartos turi tą galimybę, ne tik drąsiais, bet išmintingais sprendimais stiprinti valstybingumą“, – diskusijoje sakė prezidentas.
1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.
Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.
