Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo 16 Seimo narių, susilaikė 37.
Pagal priimtą pataisą, mirusiųjų pelenai galės būti išbarstomi ne arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas, pliažus.
Vienas iš projekto iniciatorių socialdemokratas Linas Jonauskas tvirtino, kad ir dabar mirusiųjų pelenai barstomi gamtoje, nepaisant to, jog tai daryti draudžiama.
„Tai vyksta chaotiškai, žmonės su artimaisiais atsisveikina net nuo Palangos tilto, įvairiose vietose, kur poilsiautojai vaikšto, ilsisi, deginasi. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė su artimuoju atsisveikinti legaliai, netrikdant kitų žmonių ramybės. Pasirinkti penki kilometrai Baltijos jūroje toliau nuo kranto yra tas vidurkis, kuris galioja kitose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė parlamentaras.
Konservatorius Justinas Urbanavičius tvirtino, jog pataisa nepriimtina, nes palaikai turi būti laidojami pašventintose vietose.
„Bažnyčia, Vyskupų konferencija nepritaria tokiems dalykams, vis dėlto žmones laidojant turėtų būti pašventinta vieta“, – sakė jis.
„Galbūt išeitis būtų kur nors jūroje įrengti laidojimo vietą, kaip kai kurios valstybės daro, ją pašventinti. (...) Turi būti pagarba ir tam kūnui, ir tam žmogui“, – tvirtino J. Urbanavičius.
Pasak demokrato, buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, reikėtų numatyti galimybę leisti pelenus išbarstyti gamtoje, tačiau, anot jo, siūlomas variantas nėra tinkama išeitis.
Seimo narys siūlė į urnas dėti bioskaidžius žymenis su mirusiųjų inicialais, nes išbarsčius pelenus, būtent jie teršia aplinką.
„Tuomet nereikėtų plukdyti penkių kilometrų į jūrą“, – sakė K. Mažeika.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad kremuoti žmogaus palaikai laidojami, saugomi dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke.
