Du kardinaliai skirtingi variantai, kurių nematė net savi: gandais apipintas įstatymas grįžta į Seimą

Opozicija sako girdėjusi, kad yra net du projekto variantai – labai liberalus ir gerokai konservatyvesnis.

Pernai „už“ lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, „prieš“ buvo 58, susilaikė 7 parlamentarai, – įstatymui nepritarta vos dviejų balsų persvara. „Prieš“ projektą balsavo 12 konservatorių, du liberalai ir penki socialdemokratai, nors pastarieji siekį įteisinti partnerystę nurodę savo rinkiminėje programoje.

Valdantiesiems vis užsimenant, kad patobulintas Partnerystės įstatymas jau tuoj tuoj grįš į Seimo posėdžių salę ir turėtų sulaukti didesnio palaikymo, nei prieš metus, opozicijos atstovai skundžiasi net negalintys konkrečiai pasakyti, kaip jis atrodys. Politikai atkreipė dėmesį, kad valdantieji palaikyti projektą įtikinėja tik pavienius opozicijos narius, o frakcijas aplenkia.

Didžiausios paramos iš opozicijos valdantieji tikisi iš Lietuvos socialdemokratų frakcijos, tačiau jos seniūnas Gintautas Paluckas teigia jokio projekto iki šiol nematęs, tik girdėjęs kalbas, kad bus net du jo variantai.

„Ne, projekto nemačiau, bet girdėjau kalbas, kad gali būti net ne vienas, o keli projektai. Vienas – maksimum, ką įsivaizduoja teikėjai pagal visas suteikiamas teises, įsivaikinimus ir pan., kitas – gerokai švelnesnis, kur partnerystė turbūt būtų net neminima. Tai būtų civilinė sąjunga, kuri būtų įtvirtinama pas notarą“, – portalui lrytas.lt pasakojo G.Paluckas.

Anot socialdemokrato, tiek vienas, tiek kitas projektas prieš keliaudami į Seimo posėdžių salę turėtų pereiti frakcijų filtrą, kur būtų pristatytos jų nuostatos, ieškoma kompromisų.

„Aš siūlyčiau teikėjams nebeimprovizuoti ir nerizikuoti. Kitaip tariant, pirmiausia susiskaičiuoti balsus, o tik tuomet teikti, nes dabar dar kartą erzinama visuomenė, kurioje nėra palaikymo partnerystei. Bet tai yra civilizuotos valstybės požymis, judėjimas į priekį.

Jeigu jie nesusiskaičiuos balsų, bus eilinis fiasko tiek politine, tiek visuomenine, socialine prasme“, – įsitikinęs jis.

Kaip pažymi G.Paluckas, iki šiol frakcijoms Seime dar nepristatytas Partnerystės įstatymo projektas rodo prastus valdančiųjų vadybinius sugebėjimus ir naivų požiūrį, kad kažkas šį darbą turi padaryti už juos.

„Dabar sakyti, kad kažkas iš šalies yra kažką skolingas, turi kažką padaryti arba remtis tais balsais, kurių neturi, yra tiesiog naivu. Šito naivumo politikoje jau buvo galima atsikratyti per metus“, – pareiškė socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Kol kas, pasak jo, pasakyti, kaip balsuos frakcija – neįmanoma, nes iš kalbų koridoriuose, o ne oficialių susitikimų ir projekto išsamaus pristatymo, nieko žadėti ar planuoti neįmanoma.

„Tam, kad galėtum balsuoti, tu turi matyti projektą, sakyti, man tas patinka, tas – nepatinka. Tada apsisprendžiame ir priimame sprendimą, kaip balsuoti. Bet, kai nieko nėra, yra tik kalbos, kad registruos, bus... Tai yra ne vaikų žaidimas“, – tvirtino G.Paluckas.

Savo ruožtu vienas iš projekto iniciatorių Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius konkrečiai nenurodo, kada Partnerystės įstatymas atkeliaus į Seimą, nes vis dar dirbama tiek su pačiu projektu, tiek su parama jam.

Paklaustas, ar iš tiesų yra du projekto variantai – liberalus ir konservatyvus – politikas to nepaneigė, tačiau aiškino, kad tai – ne variantai, o skirtingos koncepcijos.

„Nepavadinčiau to projekto variantais. Sakyčiau taip, kad per šiuos metus buvo aptartos dvi galimos partnerystės koncepcijos. Viena iš tiesų yra liberali, o kita – smarkiai konservatyvi. Bet kuriuo atveju net ir tarp liberalaus ir konservatyvaus koncepcijų varianto išlaikomas pagrindinis principas, kad partneriai yra traktuojami kaip artimieji.

Tai nėra sutarčių variantas“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

T.V.Raskevičius pateikė pavyzdį: esą pernai teiktas Partnerystės įstatymas daliai politikų buvo pernelyg liberalus ir kaip alternatyvą tuomet parlamentarė Agnė Širinskienė pateikė siūlymą dėl jungtinių veiklos sutarčių.

„Tokia dichotomija yra fundamentaliai klaidinga, nes tai yra du skirtingi dalykai. Todėl dvi koncepcijos buvo aptariamos tam, kad parodytume, koks platus yra kompromiso spektras, kalbant apie civilinio statuso suteikimą partneriams“, – aiškino Laisvės frakcijos narys.

„Tiesiog buvo aptariamos dvi idėjos. Į kokį projektą jos materializuosis, šiandien dar negaliu atsakyti“, – pridūrė jis.

Pasak projekto iniciatoriaus, šiuo metu derinamos galutinės projekto detalės, jos esą aptarinėjamos ir su kolegomis Seime. „Projektas grįš tada, kai bus užtikrintas palaikymas“, – konstatavo T.V.Raskevičius.

Nepaisant planų projektą teikti jau artimiausiu metu, jo teigia nematę ir koalicijos partneriai – Seimo liberalų frakcija.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas nurodė palaikysiantis bet kokios formos Partnerystės įstatymo projektą, tačiau ar pavyks įtikinti kitus liberalus, pernai nepalaikiusius projekto, anot jo, priklausys nuo įstatymo turinio.

„Koalicijos partneriams esu pasakęs, kad tikiuosi, jog su tuo švelnesniu variantu mes galime tikėtis išpešti vieną ar kitą papildomą pritarimo balsą mūsų frakcijoje, bet kol nėra projekto, nenoriu už juos pasakyti“, – kalbėjo liberalas.

Savo ruožtu E.Gentvilas teigė nematantis problemos, jog projekto nei valdančiosios koalicijos, nei opozicijos nariai dar nematė.

„Nematau problemos, nes jis nėra numatytas darbotvarkėje. Iš to nedarau problemos. Sutarėme, kad šiandien ir aš, ir kiti kolegos pamatysime projektą. Šią akimirką jo nesu matęs“, – teigė jis.

Partnerystės įstatymo projekto nematė ir valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teigimu, priklausomai nuo to, kaip atrodys projektas, iš konservatorių frakcijos galima tikėtis papildomų balsų, tačiau nemaža dalis konservatorių Partnerystės įstatymo nepalaikys nepaisant to, kaip iš tiesų atrodys projektas.

„Yra tam tikros nuostatos, dėl kurių buvimo ar nebuvo įstatyme gali priklausyti ir balsų kiekis. Šiuo klausimu turime sutarimą nesutarti, ir bus dalis mūsų kolegų, kurie nepritars. Priklausomai nuo turinio, priklausys ir tai, kaip atrodys balsavimas“, – pabrėžė A.Vyšniauskas.

„Kuo jis konservatyvesnis, tuo tų balsų gali būti daugiau“, – pridūrė jis.

Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma teigė manantis, kad Partnerystės įstatymo projektas galėtų tikėtis vieno ar kelių papildomų konservatorių balsų, kadangi panašu, jog projekto iniciatoriai atsižvelgė į pastabas.

„Tie, kurie anksčiau balsavo „už“, manau, kad tikrai neturėtų balsuoti kitaip. O tie, kurie nedalyvavo ar susilaikė, galbūt vienas kitas galėtų pakeisti nuomonę, nes projekto autoriai, kaip suprantu, teikdami patobulintą variantą, atsižvelgė į tam tikrą kritiką, pavyzdžiui, dėl pačios partnerystės apibrėžimo, kad jis nebūtų panašus į šeimos ir santuokos apibrėžimą“, – pastebėjo J.Razma.

„Jei partnerystės apibrėžime net atsisakoma emocinių ryšių fiksavimo, tai yra labai stiprus atsitraukimas“, – pridūrė jis.

Visgi, ir J.Razma teigė Partnerystės įstatymo projekto nematęs.

Vis dėlto, tai, kad projektas vis dar nėra registruotas, kaip vėl kartojamą klaidą įvardija Regionų frakcijos narė A.Širinskienė.

„Ponas Raskevičius antrą kartą kartoja tą klaidą, kai kalba apie partnerystės įteisinimą, neparodydamas projekto. Panašu, kad projektas, kaip ir praėjusį kartą, nukris ant Seimo narių galvos prieš pat balsavimą posėdyje. Toks elgesys tikrai nepagerina susitarimo galimybių“, – įsitikinusi A.Širinskienė.

Seimo narė prisiminė ankstesnį Regionų frakcijos balsavimą dėl partnerystės, – anot jos, jeigu projekte nebus reikšmingų pokyčių, balsavimo rezultatas kartosis.

„Jeigu homoseksualių asmenų partnerystė bus prilyginama šeimos teisiniam santykiui, tikėtina, kad ir Seimo narių balsavimas bus analogiškas“, – svarstė Seimo narė.

„Kiek girdžiu iš pono Raskevičiaus, tai jam labai svarbu tarp homoseksualių asmenų išlaikyti šeimos teisinį santykį. Tokiu atveju nelabai tikiu, kad kompromisinis variantas bus realiai kompromisinis“, – pridūrė ji.

A.Širinskienė teigė mananti, kad įstatymo projektas bus teikiamas gegužės 16 dieną, tačiau, anot jos, projekto teikėjai su Regionų frakcija dėl projekto palaikymo nesikalbėjo.

„Spėčiau, kad kalbamasi su pavieniais parlamentarais, tikintis tokiu būdu susimedžioti jų balsus. Kaip parodė kovo mėnesį įvykęs balsavimas dėl mano pataisos, kada siūliau iš pavasario sesijos darbotvarkės išimti partnerystę, 71 balso nebuvo – ten buvo 65 balsai. 71 balso reikia priėmimui. Manau, kad yra šaudomi tie šeši „zuikiai“, – nurodė A.Širinskienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis taip pat tikino, kad su jo frakcija valdantieji dėl paramos projektui nesikalbėjo.

„Projektą vis žada, bet jo nematėme. Jeigu projekte bus atsižvelgta į tuos mūsų siūlymus, kurie buvo išsakyti, tai galėsime diskutuoti, ar bus balsų, ar ne. Bet jeigu bus tas pats variantas, tik papudruotas, tada jokių balsų nebus iš mūsų“, – tikino S.Skvernelis.

„Pagrindinis dalykas buvo pats apibrėžimas, kas yra partnerystė. Be to, partnerystės sudarymo ir nutraukimo procedūros – ne santuokų rūmuose, nutraukimo tvarka irgi turi būti paprasta“, – frakcijai svarbius aspektus įvardijo jis.

Vis dėlto, S.Skvernelio teigimu, net jeigu į šiuos aspektus bus atsižvelgta, greičiausiai frakcija projekto vieningai nepalaikys. „Manau, kad bus žmonių, kuriems iš principo tai nėra priimtina, bet galbūt atsiras kažkas, kas palaikys“, – pažymėjo parlamentaras.

„Tačiau šiandien galima sakyti, kad palaikymo (valdantieji, – aut.past.) negali tikėtis, nebent bus kompromisinis variantas toks, koks mūsų frakciją tenkina“, – pridūrė jis.

Jokio projekto ar jo detalių tikino nemačiusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Jos seniūnė Aušrinė Norkienė apgailestavo, kad diskusijos kol kas nevyksta.

„Deja, tenka apgailestauti, bet nematėme projekto. Netgi nebuvo pasiūlyta padiskutuoti su frakcija, o mes vis tik pasisakome už diskusiją. Juk žadėjo daryti kažkokius keitimus. Žinome tiek, kiek skelbiama viešojoje erdvėje“, – portalui lrytas.lt tvirtino A.Norkienė.

Politikė sakė nesuprantanti, kodėl projektas iki šiol yra slepiamas nuo opozicijos, užkertant kelią diskusijoms, koks variantas tiktų opozicinėms frakcijoms.

„Mes tikrai nesame kategoriškai nusiteikę. Suprantame, kad žmonės yra įvairūs. Didžiausias kliuvinys, kad partnerystę norima įteisinti kaip šeimos statusą. Mes suprantame, kad tie žmonės gyvena, turi teisę tvarkyti savo santykius, įvairius sandorius. Tikrai nesame užsispyrę, suprantame realų gyvenimą, bet vertybiškai manome, kad šeima yra vyras ir moteris.

Nežinau, kaip jie tai ketina apibrėžti Partnerystės įstatyme, galbūt yra kažkokių variantų. Manau, kad, norint kažką pasiekti, reikia eiti į kompromisus“, – svarstė valstietė.