Internetinė žiniasklaida siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę Lietuvoje taikyti skaitmeninių paslaugų mokestį technologijų milžinėms jau nuo 2023-iųjų, o gautas pajamas paskirstyti žiniasklaidai, nes didžiausios pasaulinės technologijų kompanijos tokios kaip Google, Facebook, Youtube šalyse generuoja papildomas pajamas, pritaikiusios modernius technologinius sprendimus skleidžiant vietinės interneto žiniasklaidos priemonių sukurtą produkciją.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, dauguma šalių prisijungė prie pernai spalį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir G20 pasiekto susitarimo, kad tokį mokestį įsivedusios šalys nuo 2023 m. prisijungs prie pasaulinės mokesčių reformos ir taikys 15 proc. minimalų pelno mokesčio tarifą, o iki tol išlaikys savo nacionalinius mokesčius.
„Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija nuo kitų metų planuoja atsisakyti nacionalinių skaitmeninių mokesčių ir jungtis prie pasaulinės mokesčių reformos, kitos, tarkim, Italija, tai daryti planuoja nuo 2024 m. Tokius mokesčius įdiegusios yra Turkija bei Indija, kurios irgi jungiasi prie minėto susitarimo, o Indija pereinamuoju laikotarpiu taikys išlyginamąjį mokestį. Yra šalių, kurios dar nėra įvedusios nacionalinių mokesčių ir laukia bendro starto, tarp kurių – ir Lietuva“, – sako L. Bušinskaitė.
Tad, pasak jos, interneto žiniasklaida siūlo jau dabar atlikti namų darbus, kad būtų galima kuo sklandžiau pasitikti naujoves kitais metais. Juolab, kad EBPO siekia per 2022 m. pasirašyti daugiašalę konvenciją dėl pasaulinės mokesčių reformos ir skaitmeninio paslaugų mokesčio, kurią planuojama įgyvendinti 2023 m.
Susitikimo metu aptarta ir SRTRF pertvarka, kurios būtinybei internetinė žiniasklaida pritaria ir tikisi, kad naujovės pereinant prie naujojo žiniasklaidos rėmimo modelio įsigalios jau kitais metais.
Diskutuota ir apie pagalbos priemones šalies žiniasklaidai kuriant pilnavertį turinį rusakalbei auditorijai, nes toks poreikis ypač išaugo, išjungus karo propagandą skleidžiančius kanalus ir interneto svetaines rusų kalba. Interneto žiniasklaidoje jau buvo skelbti kai kurių šalių Vyriausybių pavyzdžiai, tarkim, Estijos, kuri skyrė vietinėms žiniasklaidos priemonės beveik 2 mln. eurų, kad jos stiprintų savo jau kuriamą turinį rusakalbei auditorijai. Tokiu keliu žengti siūloma ir Lietuvai.
Taip pat kalbėtasi apie problemas, kai institucijos atsisako pateikti įvairią informaciją žurnalistams prisidengdamos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Interneto žiniasklaidos atstovai išsakė lūkesčius, kad žiniasklaidos darbą palengvinančių sprendimų tikisi kuo anksčiau, nes tai yra kasdieniai iššūkiai, su kuriais žurnalistai susiduria rinkdami informaciją ir kurie apsunkina ne tik darbą, bet ir riboja žodžio laisvę.
