Paminklinį akmenį nukėlė bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai, jis laikinai bus saugomas įmonės teritorijoje.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo žiniomis, šis akmuo buvo pastatytas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, darbo autorius nežinomas.
Praėjusią savaitę iš Aukštųjų Šančių kapinių demontuota ir išvežta Konstantino Bogdano skulptūra „Karys“.
Skulptoriaus K.Bogdano (1926–2011) sukurtas „Karys“ nukeltas „įvertinus istorinį kontekstą, galimas sąsajas su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija“. Iki paaiškėjant skulptūros likimui, ji taip pat bus saugoma „Kauno švaros“ teritorijoje.
„Jeigu atsiras muziejus, norintis priglausti tiek skulptūrą, tiek akmenį, tikrai galėsime paskolinti“, – tikino S.Rimas. Daugybę sovietinių paminklų yra surinkę netoli Druskininkų esančio Grūto parko šeimininkai.
Pasak miesto savivaldybės atstovų, istoriškai vertinami ir tekstai, iškalti ant stelų, žyminčių karo belaisvių palaidojimo vietas Aleksote bei VI forto teritorijoje, jų likimas priklausys nuo specialistų išvadų.
Keturi komunarai – Rapolas Čarnas, Kazys Giedrys, Juozas Greifenbergeris, Karolis Požėla – 1926 metų gruodžio 27 dieną buvo apkaltini perversmo rengimu ir prezidento Antano Smetonos nurodymu sušaudyti.
Mirties bausme buvo nuteistas ir Pijus Glovackas, tačiau prašant rašytojai Marijai Lastauskienei (Lazdynų Pelėdai), kurios žentas buvo P.Glovackas, A.Smetona mirties bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. P.Glovackas nuo bausmės išsigelbėjo pasitraukęs į Baltarusiją.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, komunarų kūnai buvo ekshumuoti ir sudeginti, o urnos palaidotos Kauno karo muziejaus sodelyje.
Vėliau pastačius paminklą prie Ramybės parko, ten palaidotos ir jų urnos. 1973 metais Ramybės parke pastatytas paminklas „Keturi komunarai“. Sušaudytųjų vardais buvo pavadinta nemažai gatvių, mokyklų, gamyklų, kolūkių.
Atkūrus šalies nepriklausomybę, šių komunistų palaikai perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Paminklas šiuo metu stovi Grūto parke.
