Tiesioginiams mero rinkimams kelią atvėrusiai Konstitucijos pataisai Seimas pritarė sutartinai – niekas nebalsavo nei prieš ją, nei susilaikė.
Vadinasi, parlamentarai puikiai žino, kad rinkėjai nori rinkti merus tiesiogiai, o būdamas prieš jų valią politikas tik kenks sau. Tokių šįkart neatsirado.
Tačiau smarkių politinių ginčų kėlė būsimi merų įgaliojimai, kurie turėtų būti nustatyti Vietos savivaldos įstatymu. Šio teisės dokumento pakeitimus būtina priimti iki rugsėjo mėnesio, kol dar neprasidėjusi kitą kovą vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad sklandžiai pavyks priimti ir Vietos savivaldos įstatymą, nes esą jo projektas jau daugmaž suderintas ir su opozicijos frakcijomis.
Ginčų kelia tai, kad meras negalės būti ir savivaldybės tarybos narys, o suteikus jam tik administracijos vadovo teises bijomasi dvivaldystės. Taip nutikdavo, kai savivaldybių tarybos dar rinkdavo savo pirmininkus, o jie neretai nuožmiai dėl įtakos ir valdžios konkuruodavo su merais.
Apie gresiantį valdymo chaosą perspėja ir dabartiniai merai.
Šiuo požiūriu jie, nepaisant politinių skirtumų, laikosi vieningai – visi nori būti tikrais savivaldybių šeimininkais, o tarybų atribojimas nuo jų įtakos esą grėstų, kad jie virs administratoriais ar užsiims vien reprezentacija – per visokias įkurtuves karpys kaspinus.
Merų spaudimą jaučia Seimas ir tai verčia atsižvelgti į jų norus.
Anksčiau opozicijos politikai įtarinėjo, kad pirmiausia konservatoriai mėgins prastumti jiems politiškai naudingą merų įgaliojimų modelį. Mat jie ir nelaimėję mero rinkimų gali savivaldybių tarybose sulipdyti politinę daugumą, o tai leistų įgyti realią didžiulę įtaką rajone ar mieste, kai meras vadovauja tik administracijai.
Žadama, kad merai bus ne formalūs, o tikri savivaldybių vadovai. Jie pirmininkaus savivaldybių taryboms, siūlys darbotvarkę, galės vetuoti sprendimus, jiems bus suteikta teisė skirti administracijos vadovą, jo pavaduotojus, pasirinkti vicemerus.
Pastaroji teisė merus ypač džiugina – esą tai labai juos sustiprins. Bet jie vis viena kritikuoja ir priimtą Konstitucijos pataisą, joje pasigedo įvardijimo, kad meras – savivaldybės vadovas, ir rengiamu įstatymu numatomus įgaliojimus.
Merai abejoja, ar jiems pakaks vien teisės pirmininkauti savivaldybių taryboms nebūnant jų nariais ir neturint ten balso teisės. Esą jei taryboje daugumą įgis mero oponentai, jo siūlomi sprendimai gali būti blokuojami. Bet panaši padėtis yra ir dabar – tenka ieškoti kompromisų.
Nepatinka merams ir tai, kad jiems negalint eiti pareigų juos pavaduotų ne vicemeras, o tarybos paskirtas jos narys.
Abejonių taip pat kelia numatoma trijų mero kadencijų riba. Tačiau kitai daliai merų atrodo, kad 12 metų termino pakanka savo siekiams savivaldybėje įgyvendinti.
Bene daugiausia ginčų Seime kėlė Konstitucijos pataisa, kuria kandidatų į Seimo narius amžiaus kartelė nuleidžiama nuo 25 iki 21 metų.
Tam prieštaraujantys politikai teigė, kad 21 metų jaunuoliai dar turi per mažai patirties, kad galėtų dirbti Seimo nariais, abejojo jų gebėjimais užsikrauti ant pečių valstybės valdymo atsakomybės naštą.
Tačiau iki šiol ir 25 metų asmenys Lietuvoje nebūdavo išrenkami į Seimą – šios kadencijos jauniausiam parlamentarui Laisvės frakcijos atstovui M.Matijošaičiui 29-eri.
Kita vertus, galbūt galimybė kandidatuoti į Seimą jau nuo 21 metų paskatins politika labiau domėtis studijuojantį jaunimą, juo labiau kad kandidatų amžiaus kartelei stinga ir logikos, kai į Europos Parlamentą galima rinkti asmenis nuo 21, o į savivaldybių tarybas jau nuo 18 metų.
Realiai nedaug įtakos šalies politiniam gyvenimui darys ir Konstitucijos pataisa, pagal kurią draudimas priesaiką sulaužiusiam asmeniui iki gyvos galvos eiti prezidento ir Seimo nario pareigas pakeistas 10 metų terminu.
Tai 2004 metais iš prezidento posto pašalintam R.Paksui atveria kelią kelti savo kandidatūrą visuose artimiausiuose rinkimuose, o iš Seimo pašalintai N.Venckienei dar tektų palaukti kito rinkimų ciklo.
Iš politinio gyvenimo anksčiau pasitraukęs R.Paksas dabar neatmeta, kad gali į jį sugrįžti, bet jo pasirinkimą, matyt, lems reitingai, o tikimybė, kad jam pavyktų kaip feniksui prisikelti iš pelenų ir pritraukti daug rėmėjų, nėra didelė.
Tikriausiai dėl to Seimo nariai taip vieningai ir balsavo už jo teisės būti renkamam prezidentu ir parlamentaru suvaržymo panaikinimą – o būtent dėl šio politiko ir prireikė Konstitucijos pataisos.
Kai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) R.Pakso byloje prieš Lietuvą nusprendė, kad draudimas jam iki gyvos galvos kandidatuoti į Seimą neproporcingas, net 11 metų tai buvo neįveikiama teisinė problema. Lietuvai jau buvo pritaikyta sustiprintos priežiūros procedūra.
Pagaliau gėdą šaliai darantis šis žmogaus teisių pažeidimas pašalintas.
Žinoma, kalti politikai, kad taip ilgai vilkintas laikas, bet daug paprasčiau padėtį galėjo ištaisyti pats Konstitucinis teismas, jei būtų pakeitęs savo sprendimą, kurį EŽTT paskelbė neproporcingu.
