„Šaukimas be pareigų išaiškinimo“. Į elektroninį darbo paštą atskriejęs laiškas privertė suklusti. Buvau kviečiama į apklausą Policijos departamente, nurodyta turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Šaukimą pasirašęs vyriausiasis policijos tyrėjas telefonu nesutiko pasakyti, kokiu pagrindu jį siuntė.
Numaniau, kad toks išskirtinis dėmesys gali būti susijęs su „Lietuvos ryto“ tyrimais apie žinomo verslininko, mecenato R.Karpavičiaus dramatišką likimą ir jam dar esant gyvam kilusią kovą dėl 120 milijonų eurų vertės palikimo.
Pastarajame tyrime buvau atskleidusi skandalingų turtuolio testamento sudarymo aplinkybių. Jos iki tol buvo slepiamos, o viešai peršama versija, esą verslininkas iki mirties buvo šviesaus proto, bėgdavo ilgas distancijas.
R.Karpavičiaus testamentas buvo patvirtintas Kauno notarų biure. „Lietuvos rytas“ skelbė, kad yra išlikęs ten darytas garso išrašas.
Iš jo paaiškėjo, kad smegenų vėžio alinamas milijonierius notaro biure visiškai nematė, kas parašyta dokumente, kuris buvo jam paduotas pasirašyti.
Jis kalbėjo nerišliai, painiojo faktus, į kai kuriuos klausimus neatsakė.
Notaro kontoroje kartkartėmis skambėjo moteriškas juokas. Moterys krizeno ir tada, kai buvo kalbama apie mirtį, laidojimo būdą.
Tikėtina, kad į viešumą skandalingus faktus iškėlęs straipsnis papiktino tuos žmones, kurie yra glaudžiai susiję su tuo garso įrašu.
Tačiau iki tol, kol nurodytu laiku nenuvykau į apklausą, nebuvau tikra dėl šaukimo pagrindo.
Policijos departamente apklausa truko apie dvi valandas, ją vykdė du tyrėjai.
Vienas jų ant stalo buvo pasidėjęs „Lietuvos ryto“ dienraštį, kuriame buvo išspausdintas minėtas tyrimas apie kovą dėl R.Karpavičiaus palikimo.
Taigi spėjimas pasitvirtino – kažkas bandė teisėsaugos pareigūnų rankomis dienraščiui atkeršyti už tyrimus ir sužinoti mano, kaip žurnalistės, šaltinius.
Tai buvo jau bene dešimtas skundas, kurių sulaukiau narpliodama paslaptingas 61 metų R.Karpavičiaus mirties ir jo palikimo aplinkybes. Kaip ir ankstesni skundai, šis taip pat subliūško.
Jų gausa rodė, kiek daug pastangų dedama siekiant užgniaužti „Lietuvos ryto“ tyrimus. Kartu tai leido daryti prielaidą, kad šios detektyvinės istorijos dalyviai, tarp kurių minimi ir buvę nusikalstamo pasaulio atstovai, ir buvę policijos komisarai, turi dar nemažai ką slėpti.
Tokią prielaidą patvirtino naujai gauti duomenys. Jie atskleidžia, kaip buvo kurpiamas planas, susijęs su R.Karpavičiaus turtu.
Susirašinėjimas vyko iš elektroninių adresų, kurie priklausė ne verslininkui, o kitiems žmonėms. Be to, negauta patvirtinimų, kad palikimo reikalai buvo tvarkomi verslininko valia.
Kartu dalyvavo projektuose
Kaip jau rašė „Lietuvos rytas“, 2019 metų kovo 5-ąją notaro biure kartu su sunkia liga sergančiu turtuoliu pasirodė Kaune žinoma teisininkė, visuomenės veikėja, Kauno centro bendruomenės pirmininkė Rūta Visocnik.
Ji bičiuliaujasi su Aiste Grybauskiene, kuri iki R.Karpavičiaus mirties likus keliems mėnesiams tapo jo antrąja žmona, pakeitė pavardę į Karpavičienės ir dabar kaunasi dėl pusės palikimo – apie 60 milijonų eurų vertės turto.
Liudininkų teigimu, A.Grybauskienė 2018 metais ėmė tvarkyti verslininko vilą Nidoje.
Liudininkai taip pat teigė ją matę vienoje draugijoje su praeityje ne kartą teistu tauragiškiu, verslininku Arūnu Pukeliu, nors abu jie tarpusavio ryšių kratosi.
Iki tol, kol ėmė šlietis prie R.Karpavičiaus, A.Grybauskienė ir R.Visocnik Kaune kartu dalyvavo ne viename projekte.
R.Visocnik „Lietuvos rytui“ yra tvirtinusi, esą testamento sudarymo metu verslininko sveikatos būklė jai nekėlė abejonių.
Tačiau nauji duomenys rodo, kad viename iš vykstančių teisinių procesų visuomenės veikėja galėjo dėstyti ir kitaip: esą testamento sudarymo metu verslininko sveikata buvo prasta, jį reikėjo prilaikyti, kalbėdamas jis nukando žodžių galūnes, su juo nepavyko užmegzti pokalbio.
Kalbą apie testamentą galimai užvedė ne R.Karpavičius, o A.Grybauskienė, kuri aktyviau esą ėmė veikti tada, kai verslininko sveikata pablogėjo.
Galimai R.Karpavičius net nenorėjo kalbėti apie testamentą, stengdavosi kalbą nukreipti į kitą temą, nepareiškė savo valios.
„Lietuvos rytas“ prašė R.Visocnik tai patvirtinti arba paneigti, bet Kauno visuomenės veikėja į jai siųstus klausimus neatsakė, nors anksčiau pati siuntė žurnalistei laiškus, kuriuose menkino dienraščio tyrimus. Ji neatsiliepė ir į telefono skambučius.
Nusiuntė papildytą projektą
Abi kaunietės derinti R.Karpavičiaus reikalus pradėjo po jam Kauno klinikose atliktos smegenų operacijos. R.Visocnik buvo nuvykusi į ligoninę.
Po to turtuolis, rekomendavus jį operavusiems medikams, turėjo vykti tęsti gydymo į specializuotą kliniką Amsterdame. Medikai pacientui buvo pasakę, kad toks gydymas gali pratęsti gyvenimą. Tai girdėjo ir A.Grybauskienė.
R.Karpavičius kabinosi į gyvenimą, buvo pažadėjęs tęsti gydymą, bet taip ir neišvyko iš Kauno. Po kurio laiko jį ištiko stiprūs traukulių priepuoliai, sveikata ėmė blogėti.
„Lietuvos rytas“ sužinojo, kad 2019 metų sausio 5 dieną iš elektroninio pašto „aiste.grybauskiene@...“ buvo išsiųstas laiškas pavadinimu „Projektas papildytas“.
Laiške prisegtas dokumentas vadinosi „RK projektas“. Tikėtina, kad RK yra verslininko vardo ir pavardės pirmosios raidės.
Prisegtoje rinkmenoje buvo išdėstyti žingsniai, kuriuos reikėtų atlikti įgyvendinant tariamą projektą.
Pirmu numeriu pažymėtame įraše buvo nurodyta: „Parama „Kaunensiui“ – reikia suforminti. Rūta paruošia. Už renginio organizavimą?“
Tikėtina, kad kalbama apie viešąją įmonę „Republica Kaunensis“, kurią buvo įsteigusi A.Grybauskienė. Kaip būsimos paramos davėja nurodyta viena R.Karpavičiaus įmonių.
Prie antrojo punkto įrašytas automobilis BMW, kuris priklausė R.Karpavičiaus įmonei.
Buvo sumanyta taip: „Laukti, kol sueis nurašymo terminas. Pasirašyti prie darbo sutarties įsakymą dėl automobilio pardavimo už likutinę vertę.“
Tikėtina, kad tą automobilį po verslininko mirties Nidos gyventojai matydavo prie jo vilos.
Rūpėjo ir vagystės reikalai
Trečiuoju ir ketvirtuoju projekto klausimu buvo derinami veiksmai ir duodami nurodymai parengti įgaliojimą, pagal kurį A.Grybauskienė atstovautų verslininkui ikiteisminiame tyrime dėl vagystės. Buvo nurodyta: „Kalbėti su notare dėl teksto.“
Kam prireikė kurpti tokį įgaliojimą, jeigu verslininkas, kaip tada buvo teigiama jo draugams, sparčiai sveiko?
Jei tai būtų buvusi tiesa, jis galėjo atstovauti sau pats arba to paprašyti advokatų, kuriais daug metų pasitikėjo.
Iš projekto duomenų peršasi išvada, kad kalbama apie tariamą vagystę iš Palangos namo, kuriame R.Karpavičius su pirmąja žmona Audrone Karpavičiene gyveno iki tol, kol pakliuvo į ligoninę.
„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad paveikslų vagystės iš milijonieriaus namo Palangoje bei vilos Nidoje 2019 metų pabaigoje turbūt buvo specialiai surežisuotos. Tikėtina, kad tokiu būdu siekta supykdyti verslininką su artimaisiais, įkalti tarp jų nesutarimų pleištą.
Po Kaune atliktos smegenų operacijos R.Karpavičių į namus Palangoje nuvežė vairuotojas. Kažkodėl ten nuvyko ir kaunietė A.Grybauskienė bei verslininko brolis Henrikas Karpavičius iš Šiaulių.
Kam prireikė gausios palydos? Galbūt kažkam kėlė nerimą, kad jis ten pasiliks toliau gyventi, kaip buvo iki operacijos? O gal iš anksto buvo žinoma, kad namas tariamai apvogtas?
Surežisuoti vagystę laikas buvo parankus, nes pirmoji verslininko šeima buvo trumpam išvykusi į Norvegiją.
Iš namo tariamai dingo keli paveikslai. Buvo iškviesta vietos policija, kuri apžiūrėjusi įvykio vietą suskubo veikti, daryti kratų.
Gausios pareigūnų pajėgos buvo mestos ir į ilgametės Karpavičių namų tvarkytojos Jelenos butą bei rūsį Klaipėdoje. Moteris patyrė šoką, ilgai negalėjo atsigauti, jos sveikata stipriai sušlubavo.
Buvo apklausta nemažai liudytojų, kelių apsaugos bendrovių atstovai, tiriami pirštų atspaudai, paimti net DNR mėginiai nuo signalizacijos pultelio.
Tačiau nebuvo rasta nė menkiausių įrodymų, kad buvo įvykdytas nusikaltimas.
Paaiškėjo, kad paveikslai dar 2015 metais buvo išvežti į vilą Tenerifėje paties R.Karpavičiaus nurodymu. Tai patvirtino muitinės dokumentai.
Smegenų vėžiu sirgęs verslininkas, kurio atmintį veikė liga, matyt, tokio fakto tiesiog neprisiminė.
Norėjo kontroliuoti gydymą
Penktajame „RK projekto“ punkte aptariamas dar vienas įgaliojimas – dėl gydymo. Buvo nurodyta: „Išbraukti dalį dėl brolio sutikimo ir papildyti dėl nepageidaujamų asmenų.“
„Lietuvos ryto“ žiniomis, prieš tai buvo surašytas kitoks įgaliojimas, pagal kurį priimti sprendimus dėl gydymo ir slaugos A.Grybauskienė galėjo tik pasitarusi su verslininko broliu H.Karpavičiumi.
Projekte įrašytas ir pageidaujamas įgaliojimo tekstas: esą A.Grybauskienė įgytų teisę patekti į visas patalpas, kuriose bus gydomas, prižiūrimas ir slaugomas R.Karpavičius.
Negana to, kaunietei turėjo būti suteikta išskirtinė teisė priimti sprendimus dėl gydymo būdų, metodų ir trukmės.
Penktajame punkte taip pat dėstoma, kad „Audronė Karpavičienė ir Rokas Karpavičius yra nepageidaujami lankytojai“.
Planą kurpę žmonės nežinojo milijonieriaus sūnaus tikrosios pavardės, kuri yra Karpis, ir planuodami veiksmus padarė klaidą.
Taip pat buvo nurodyta, kad turtuolio sūnui ir Audronei Karpavičienei negali būti teikiama nei informacija apie gydymą, nei medicininiai dokumentai.
Tikėtina, kad penktasis plano punktas verslininkui galėjo būti lemtingas. Kai jis 2019 metų vasarą sunkios būklės pakliuvo į ligoninę, medikai galėjo daryti ne viską, ką manė esant reikalinga.
Jie norėjo atidžiau apžiūrėti pacientą ir skirti tikslinį gydymą, bet jo artimoji šaukė, priekaištavo. Ji neleido kai kuriems medikams net įeiti į palatą.
Be artimosios leidimo nebuvo galima ligoniui suleisti vaistų, statyti lašelinių. Ji prieštaravo, kad pacientui būtų atlikti tam tikri tyrimai, duoti vaistai nuo traukulių, kad jį apžiūrėtų neurologas.
Aistė Karpavičienė tokių veiksmų nekomentavo, neatsakė ir į kitus „Lietuvos ryto“ klausimus apie R.Karpavičiaus testamento sudarymo aplinkybes, jos vardu surašytus įgaliojimus. Jaunoji našlė tvirtino, kad nesutinka atsakyti į jokius jai pateiktus klausimus.
Siekė išvengti mokesčių?
„RK projekto“ šeštajame punkte aptariami veiksmai dėl nekilnojamojo turto, kuris priklausė R.Karpavičiui. Planuojama parengti „įgaliojimą Aistei dėl Tenerifės ir Nidos namų naudojimo, valdymo ir tvarkymo“.
Ketinama sutvarkyti taip, kad kaunietė galėtų turtą nuomoti ir „gautas pajamas naudoti savo nuožiūra“.
Toliau slaptame plane didžiosiomis raidėmis parašytas žodis „testamentas“, o po juo išskirta keletą punktų.
Pirmuoju punktu buvo įvardytas nekilnojamasis turtas: „Koks ir kam lieka.“
Buvo siūlomi du variantai, iš jų pirmasis – „vengiant didelių paveldėjimo mokesčių – steigti juridinį asmenį, kuriam tas turtas perduodamas kaip įnašas. Būtų paveldimos juridinio asmens dalininko teisės.“
Numatytas ir kitas kelias: „Arba kitas variantas vengiant paveldėjimo mokesčių – namus paveldi sutuoktinė.“
Antrajame punkte nurodyti vertybiniai popieriai, o trečiajame – „vertingas kilnojamas turtas, įskaitant tai, kas pavogta“.
Toliau numatomi du testamento formulavimo variantai: „Išvardinti turto vienetus konkrečiai ir nurodyti, kam paliekama“ arba „Nurodyti, kad konkrečiai Aistei paliekamas toks ir toks turtas, o visas kitas turtas, iš ko jis susidarytų ir kur bebūtų, paliekamas broliui“.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
