Ar šioje situacijoje tikrai gali būti kaltinami teismai, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ diskutavo prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius bei Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė.
Pritrūko teisėjų paaiškinimų
Nors bylos nuosprendis priimtas jau prieš daugiau nei savaitę, kalbos apie jį vis dar netyla. Paklausta, kodėl būtent ši byla susilaukė tokio didelio visuomenės dėmesio, Rima Urbonaitė aiškino, kad toks susidomėjimas galėjo kilti ir dėl neįprastai didelio žiniasklaidos dėmesio.
„Tai nėra pirma byla, kai mes turime situaciją, kur yra tokie „fejerverkiniai“ sulaikymai, antrankiai, daug reportažų, bet galiausiai baigiasi ne taip, kaip mums anonsavo. Kitaip tariant, tas anonsas ateina ne iš pačių žmonių lūkesčių, jis ateina iš to, ką matome. (...)
Natūralu, kad tas neteisingumo jausmas susiformavo, bet man galbūt liūdniau yra tai, kad visos strėlės dabar yra tik į teismus ir galvojama, kad čia tik teismas kaltas. Reikia aiškintis, kas su visa sistema yra. Svarbu ne tai, kad tu negali turėti išteisinamųjų nuosprendžių, klausimas yra, ar yra atsakoma į klausimus, kurie kyla, ir tas nusivylimas šioje vietoje, žinoma, buvo“, – sakė politologė.
Jūratė Šovienė antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad šiuolaikinėje visuomenėje pasitikėjimui teismais kurti yra svarbūs du aspektai: kaip operatyviai teismas išnagrinėja rezonansą visuomenėje sukėlusias bylas ir kaip geba paaiškinti savo sprendimą bylos šalims ir visiems kitiems visuomenei suprantama kalba. Ji taip pat pridūrė, kad bylos nuosprendį geriausiai turėtų aiškinti ne kas kitas, o patys teisėjai.
„Bendrai kalbant, ne pirmą kartą kyla tam tikras ažiotažas, nepasitenkinimas, puola įvairūs tiek advokatai, tiek bylos šalys, politikai komentuoti bylos aplinkybes ir aiškinti, koks turėjo būti priimtas sprendimas.
Mano supratimu, geriausiai apie bylą žino ir išmano teisėjai priėmę sprendimą. Idealiausiu atveju turėtų būti taip, kad teisėjai ir paaiškina tą sprendimą ir kas būtent nulėmė, kad vidinis jų įsitikinimas buvo toks“, – įsitikinusi prezidento patarėja.
Vis dėlto J.Šovienė sutiko, kad „MG grupės“ byloje platesnio paaiškinimo visuomenei galėjo ir pritrūkti.
„Šiuo atveju sakyčiau, kad norėjosi jo (paaiškinimo – aut.) daugiau ir aiškesnio, nes daugiau tai buvo tik reakcija. Teismo, teisėjų tarybos aiškinimai buvo labiau reakcija arba aiškinimai apie kitų aiškinimus. Gerokai solidžiau ir patikimiau turbūt būtų, visuomenei didesnį pasitikėjimą sukeltų tai, kad teismas išeitų ir atsakytų į tuos labiausiai rūpimus klausimus žmonėms suprantama kalba, o ne tai, kad teisės aktas yra toks, sprendimas – toks“, – sakė ji.
Nors baiminamasi, kad po tokio kilusio ažiotažo gali būti skaudus smūgis suduotas ir patiems teismams bei pasitikėjimu jais, Gintaras Kryževičius linkęs to nesureikšminti. Anot jo, panašioje situacijoje teismai atsiduria dažnai.
„Teismų sistema smūgius patiria po kiekvieno panašaus nuosprendžio ar sprendimo rezonansinėse bylose, bet tai yra mūsų kasdienis darbas. Jeigu mes tų smūgių bijotumėme arba tie žmonės, kurie priėmė šitą sprendimą, orientuotųsi į viešąją nuomonę, būtų turbūt nieko bendro neturintys veiksmai su tikruoju teisingumu ir teisinės valstybės principais“, – kalbėjo jis.
Rizika gali kilti teisėjams
Vis dėlto kritika dėl nuosprendžio skrieja ne tik teismams – komentarų susilaukia ir visa teisėsaugos sistema. R.Urbonaitė sakė, kad būtent ji ir galėjo nulemti tokį sprendimą.
„Teismai negali priiminėti nuosprendžių pagal jausmą. (...) Pirmiausia, teismai turi priimti teisėtus sprendimus, o jeigu teismai priiminės pagal nuojautą arba galvojimą, kad visuomenė norėtų tokio sprendimo, tai čia iki „putlerizmo“ būtų visai netoli, bet turbūt mes to visai nenorime.
Po šito išteisinimo nuosprendžio sakiau, kad bus blogiausia, jeigu viską ir visą atsakomybę turės prisiimti tik teismas dėl to, kad teismas pagal Konstituciją vykdo teisingumą. Bet kad tas teisingumas įvyktų, turi dirbti efektyviai visos grandys. Teismas vėliau vertina bylos medžiagą, kuri jam yra iš esmės nugulanti ir kurią jau pateikia.
Aš į tai ir kreipčiau dėmesį, gal kažkas kažkur neveikia. Sakyčiau, kad mane ne tik šitas išteisinamasis nuosprendis šiek tiek šokiruoja, labiau politikų neatsakingumas šokiruoja, kai politikas leidžia sau pasakyti „Kieno valdžia, to ir teisingumas“ nors visi sėdime vienoje valtyje“, – svarstė MRU lektorė.
Paklausta, ar priėmę išteisinamąjį nuosprendį teisėjai nepasirašė patys sau nuosprendžio, užkirsdami kelią sau kilti karjeros laiptais, R.Urbonaitė sakė, kad rizika tikrai gali būti.
„Taip, ta rizika yra dėl to, kad Seime politizavimo teisėjų paskyrimo klausimais visada yra ir ta situacija yra faktiškai neišvengiama. Dėl to, kad iš vienos pusės yra poreikis arba principas formuoti teisminę valdžia pagal profesionalumo pagrindą, bet iš kitos pusės politikai yra politikai ir jų elgesį stebi rinkėjai“, – kalbėjo politologė.
Kiek kategoriškesnę nuomonę išsakė LVAT pirmininkas. Jo nuomone, teisėjų, priėmusių sprendimą, drąsa yra geras dalykas, tačiau šioje situacijoje ji neabejotinai pakišo koją.
„Aš džiaugiuosi drąsa šių jaunų žmonių. Mūsų teismų sistema turi perspektyvą, jie negalvoja apie savo ateitį karjeros darymo prasme, jie yra tikrieji (teisėjai).
Gali jie padaryti klaidą, bet taip veikia teismų sistema, taip sukonstruota visose demokratinėse valstybėse teismų sistema, tam yra instancinė patikra, tam yra kasaciniai teismai, kurie galutinai pasisako dėl teisės taikymo ir aiškinimo. Šitie žmonės šiai dienai iš tiesų sustabdė bet kokius savo žingsnius karjeros laiptais, aš net neabejoju tuo“, – sakė jis.
