Apie susiklosčiusią situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
Nors vykstant ikiteisminiam tyrimui daug detalių apie įvykį K.Mišinienė pateikti negalėjo, tačiau ji papasakojo, kad seksualiniu prievartavimu yra įtariamas užsieniečių registracijos centre dirbantis psichologas.
„Mes žinome, kad grupė migrantų, uždarytų užsieniečių registracijos centre, kreipėsi į teisėsaugą, pranešdami apie tai, kas jiems nutiko.
Šiuo metu įtarimai pareikšti buvusiam Raudonojo kryžiaus psichologui, kuris vėliau perėjo kažkokiu būdu dirbti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir ten dirbo psichologu. Užsieniečiai pareiškė, kad jis kurį laiką, ne kartą naudojo seksualinę prievartą prieš juos“, – teigė ji.
Anot K.Mišinienės, šiuo metu nukentėjusiojo statusas yra suteiktas vienam asmeniui, tačiau prokuratūra jį suteikti svarsto ir kitiems migrantams.
Nors KOPŽI atstovai dažnai bendrauja su užsieniečių registracijos centruose dirbančiais migrantais, tačiau K.Mišinienė sakė, kad tokia situacija neeilinė ir sukrečianti.
„Mes dirbame su grupele asmenų, kurie nukentėjo savo tėvynėje dėl prekybos žmonėmis kai kurių formų, dėl seksualinės prievartos, dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš tikrųjų labai ir nesigiliname ir nematome tokių istorijų o kilus konfliktams, kažkokiems nesusipratimams, visada skatiname aiškintis.
Ši istorija yra labai neeilinė ir manau, kad jis dabar mus visus taip yra sukrėtusi, kad turime labai daug ką permąstyti. Mes visi klausiame vieni kitų, kodėl, kaip galėjo toks momentas įvykti, ar jis bus įrodytas, ar nebus įrodytas, tačiau toje humanitarinės pagalbos plotmėje tų klaustukų labai daug turime, kokių skylių yra visoje šioje situacijoje“, – kalbėjo ji.
Paklausta apie tai, ar migrantai apskritai turi pakankamai informacijos, kur kreiptis, jeigu nukentėjo, KOPŽI vadovė sakė, kad tai taip pat yra opi problema.
„Šita situacija tarsi vėl parodo, kad nėra į ką kreiptis, nėra galimybės pasitraukti iš sau grėsmingos situacijos. Štai žmogus, kuris yra psichologas-konsultantas, jis dėvi uniformą, migrantui, kuris nežino kalbos, kuris nežino mūsų šalies įstatymų, atrodo labai galingas, grėsmingas. Atrodo, kad jis gali daug, kad jam reikia paklusti ir t. t.
Mes taip pat keliame tą klausimą. Negaliu kalbėti apie pačių pareigūnų darbą, tačiau humanitarinio lauko darbuotojų, kurie įeina į tokią uždarą instituciją, darbo, panašu, taip pat niekas netikrina ir vėliau neprisiima atsakomybės“, – sakė K.Mišinienė.
KOPŽI vadovė teigė, kad daug žalos tokiose situacijose padarė ir pabėgėlių krizės pradžioje pernelyg dažnai naudotas neigiamas naratyvas. Anot jos, dabartinė padėtis būtų vertinama kitaip, jei joje atsidurtų lietuvis arba nuo karo kenčiantis ukrainietis.
„Manau, kad tas diskursas, kuris pačioje pradžioje tos krizės tam tikrų valstybės politikų buvo naudojamas, atnešė labai daug žalos, kai atvirai buvo kalbama, kad šie atvykę žmonės yra ne žmonės arba mažiau žmonės, kad jie yra priešai, kad jie atėjo kažko pasisavinti mūsų žemėje, apvalgo mūsų senelius, vaikus. Atitinkamai paskui pamatėme, kaip formuojasi tam tikros elgesio apraiškos.
Tikrai negaliu pasakyti, kad visi taip elgiasi, manau, kad mažuma taip elgiasi, tačiau toks elgesys yra žeminantis ir reprezentuoja mūsų šalį. (...) Aš aišku džiaugiuosi, kad teisėsauga sureagavo labai rimtai ir Vidaus reikalų ministerija sureagavo rimtai, mes laukiame iš jų tolimesnių žingsnių apsaugant prabilusias aukas. Tačiau vėlgi, girdime tam tikrą pašaipą, tokį gaudesį, kuris supa ir šitą įvykį, kad dar neaišku, ar čia kas nors nukentėjo, neaišku, ar čia tikros aukos, galbūt meluoja ir t. t.
Jeigu mes šitą situaciją perkeltume į kitą kontekstą su mūsų tėvynainiais, su tais pačiais ukrainiečiais, mes turbūt neleistume sau tokių remarkų, tokių pastebėjimų ar paniekinimo“, – svarstė K.Mišinienė.
