„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, ir niekas kitas negali nuspręsti, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, ar įrodymų pakanka, ar nepakanka. Mums gali tai patikti, gali nepatikti, bet taip yra demokratinėse valstybėse“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Šovienė.
Prezidentūros teisės grupės vadovė akcentuoja, kad atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus dėl bylos sprendimo turėtų ne politikai, advokatai ar prokurorai, tačiau teisėjai, kurie ir priėmė atitinkamą sprendimą.
„Šiuolaikinėje visuomenėje pasitikėjimui teismais kurti yra labai svarbūs dar du aspektai: tai, kaip operatyviai teismas išnagrinėja rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą ir kaip teismas geba paaiškinti sprendimą bylos šalims ir visiems kitiems visuomenei suprantama kalba. Ir, matyt, ne tik kalbant apie šią bylą, bet bendrai kalbant apie teismų darbą, reikėtų paminėti tai, kad visuomenė susikuria nuomonę būtent apie teismų darbą, būtent apie tai, kaip jie vykdo teisingumą, pagal tai, kaip jie paaiškina visuomenei labiausiai rūpimus klausimus. Ir ne advokatas, ne prokuroras, ne bylos šalys, ne politikai, bet būtent teisėjas ar teisėjų kolegija tai gali padaryti geriausiai“, – teigė J. Šovienė.
Visgi, jos teigimu, dažnu atveju nagrinėjant teismo bylas operatyvumo ir informacijos apie bylos sprendimą pritrūksta, o tai, anot J. Šovienės, nekuria pasitikėjimo nei teismais, nei pačia valstybe.
„Ir, deja, šių paminėtų dalykų neretai ir pritrūksta. Nepakanka turbūt pasakyti, kad teismai yra nepriklausomi, todėl, kaip reikia, taip ir sprendžia. Taip, teismai yra nepriklausomi vykdydami teisingumą, tačiau teismai yra valstybės dalis, visuomenės dalis, ir jie prisiima atsakomybę už tai, kaip vystosi valstybė, kaip kuriasi demokratijos tradicijos, tai aš manyčiau, kad būtų galima jau dabar išmokti tam tikras pamokas tiek teismų bendruomenei, tiek teismų vadovams“, – kalbėjo Prezidentūros teisės grupės vadovė. ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
