„Kovo viduryje pradėjo ryškėti tam tikros tendencijos. „Telegram“ ir toliau išliko vienu pagrindiniu dezinformacijos sklaidos šaltiniu, tačiau nedraugiški informaciniai portalai taip pat ėmė atsigauti – žmonės rado būdų pasiekti kanalus, kuriems buvo įvesti apribojimai“, – Eltai nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Nors, departamento teigimu, melagingos informacijos sklaidos lygis šiuo metu fiksuojamas maždaug toks, koks buvo iki karo, vis dėlto pastebima kitų reikšmingų pokyčių.
„Šiuo metu matome, kad priešiškos informacinės veiklos aktyvumas grįžo į panašų lygį, kurį matėme prieš karą, tačiau pastebimi esminiai pokyčiai: gerokai agresyvesnė retorika bei itin drąsios ir atviros melagienos“, – teigė analitikai.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo sustabdžius rusiškų ir baltarusiškų kanalų transliavimą, atitinkamai propagandinės informacijos kiekis laikinai sumažėjo. Tačiau taip pat pažymima, kad propagandinę informaciją skleidžiantys kanalai mėgino prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
„Uždraudus rusiškus ir baltarusiškus kanalus, kuriam laikui nedraugiškos informacijos kiekis sumažėjo, tačiau šią informaciją skleidžiantys kanalai bandė prisitaikyti, pavyzdžiui, keisdami domenų pavadinimus, skleisdami informaciją savo socialinių tinklų paskyrose“, – nurodė departamentas.
Kita vertus, uždraudus Lietuvos auditorijai skirtus propagandinius kanalus, vis dar išlieka didelis dezinformacijos srautas Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių sklaidos Lietuvoje paveikti neįmanoma.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad mūsų auditorijai skirti propagandiniai kanalai buvo uždrausti Lietuvoje, bet ne Rusijos ar Baltarusijos informacinėse erdvėse, todėl žmonės šiose valstybėse galėjo prieiti prie informacijos lygiai taip pat, kaip ir prieš karą. Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis dezinformacijos srauto apie Baltijos šalis keliauja būtent Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių paveikti Lietuva negali“, – akcentavo analitikai.
Departamentas pažymi, kad propagandinė informacija iki šiol pasižymi ne savo intensyvumu, tačiau savo itin agresyvia retorika, kurią ankstesniais mėnesiais, anot jų, fiksuota tik epizodiškai. Taip pat išryškėjo ir teminės tendencijos, susijusios su dezinformacija apie Kaliningrado sritį bei NATO.
„Pastebėjome tam tikras temines tendencijas, pavyzdžiui, kad vienu metu informaciniai pajėgumai sutelkiami skleisti tikslingą dezinformaciją apie Kaliningrado sritį: gausu gąsdinimų Lietuvai, destrukcija, agresija, aršiai komentuojami Lietuvos valstybės pareigūnų pasisakymai nacionaliniu ar tarptautiniu formatu, Pietų Lietuvoje vykstančioms NATO pratyboms klijuojama pasiruošimo Kaliningrado blokadai etiketė ir panašiai“, – nurodė departamentas bei pažymėjo, kad dezinformacijos apie Kaliningradą sklaida ilgai nesitęsė.
„Toks tikslinis informacinis spaudimas viena tema ilgai netruko, greitai buvo persiorientuojama ir pasirenkamos kitos temos, siekiant atakuoti Lietuvą informacinėje erdvėje, pvz., daugiau spekuliuojama apie tariamą NATO įsikišimą į karą bei kokios pasekmės grės Aljansui, koncentruojamasi į tautines bendruomenes Lietuvoje, tariamai jų patiriamą diskriminaciją ir panašiai“, – pridūrė jie.
ELTA primena, kad, Rusijai vasario 24-osios rytą įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo imta blokuoti rusiškų ir baltarusiškų kanalų sklaidą.
