Jį parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate registravo dalis parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių.
„Stiprinami žvalgybos institucijos pajėgumai. Kai kūrėme žvalgybos ombudsmeno institutą, žadėjome, kad stiprinsime ir tarnybų „dantukus“. Laikomės žodžio“, – BNS sakė komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Grėsmės niekur nedingo, tame kontekste reikia stiprinti tarnybas, kad jos būtų konkurencingos ir pajėgios užtikrinti žvalgybą ir kontržvalgybą“, – pabrėžė jis.
Seimo narys atkreipė dėmesį, kad projekte nėra anksčiau siūlyto ir daug pasipriešinimo visuomenėje sukėlusio prevencinio pokalbio.
Anot NSGK vadovo, vienas iš projekto tikslų – didinti tarnybos patrauklumą.
Augtų atlyginimai
Siūloma iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo į Žvalgybos įstatymą perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir juos padidinti.
„Tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą“, – aiškinamajame rašte tvirtina projekto autoriai.
Anot jų, dėl darbo specifikos žvalgybininkams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, palyginti su kitais valstybės pareigūnais, jų darbo laikas nenormuotas.
Atlyginimus Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnams siūloma didinti trimis etapais: nuo šių metų liepos 1 dienos, nuo kitų metų pradžios ir nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
Padidinus koeficientus, per trejus metus šių specialistų vien pareiginė alga didėtų apie 500 eurų, neatskaičius mokesčių ir pritaikius šiuo metu galiojantį pareiginės algos bazinį dydį.
Be to, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, padidinti priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą.
„Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pirminiais skaičiavimais, projektui įgyvendinti VSD šiemet papildomai reikėtų apie 2,2 mln. eurų, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – apie 1,85 mln. eurų.
Siūloma patarėjo pareigybė
Įstatymo projekte numatyta galimybė įsteigti žvalgybos patarėjo pareigybę.
Anot autorių, ji leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas, pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui.
„Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kad vadovaujamas pareigas užėmusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypač kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Jame teigiama, kad patarėjams galėtų būtų priskirtos sudėtingos, kompleksinės užduotys, reikalaujančios didelės patirties ir kvalifikacijos.
Projektas taip pat numato galimybę pasibaigus VSD ar Antrojo departamento direktoriaus, jo pavaduotojų kadencijai jiems likti tarnauti žvalgybos institucijoje. Jie būtų priimami į tarnybą netaikant įstatyme nustatytų amžiaus ribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų.
Dabar vadovai turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras bei įvertinus, ar jie atitinka visus reikalavimus.
„Turime suvokti, kad žmonės, kurie dirba tokį atsakingą darbą, turi tokių žinių ir informacijos, jie negali būti išmesti į gatvę. Valstybė privalo sukurti mechanizmą ir užtikrinti, kad jie ir toliau jai tarnautų“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
Pataisomis siūloma įtvirtinti teisę institucijoms naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal institucijos vadovo nustatytą tvarką.
Taip pat norima įteisinti draudimą filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš jų ir 200 metrų spinduliu aplink tas teritorijas uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius.
Prieš draudimą pažeidusius orlaivius siūloma leisti panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, o draudimo nesilaikiusiems asmenims skirti baudą.
Be to, projektu norima palengvinti galimybę žvalgybos institucijoms gauti informaciją – ketinama nustatyti pareigą sudaryti technines galimybes kontroliuoti susižinojimo turinį ne tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių paslaugas, bet elektroninės informacijos prieglobos, skaitmeninių paslaugų tiekėjams.
