Gatvių, kurioms suteiktos pavardės asmenų, siejamų su sovietmečiu ir Lietuvos okupacija, dar yra nemažai.
Poetų Salomėjos Nėries ir Vytauto Montvilos, rašytojo Petro Cvirkos gatvės yra įvairiuose pakaunės miesteliuose.
Suteikė ginklų vardus
Ukrainietė Liudmila Dičko, atvykusi į Kulautuvą aplankyti sūnaus, labai nustebo sužinojusi, kad šiame lietuviškame kurortiniame miestelyje iki šiol yra gatvės, pavadintos sovietinę santvarką šlovinusių S.Nėries ir P.Cvirkos vardais.
Prasidėjus karui Ukrainoje Kauno savivaldybės atstovai į pakaunėje esantį Kulautuvos miestelį pakvietė atvykti ir ten įsikurti kelis šimtus ukrainiečių vaikų. Jie ir dabar čia gyvena.
Kai kurių vaikų trumpam aplankyti atvyksta jų motinos.
Kulautuvoje sutikta ukrainietė O.Dičko pasakojo, kad gyvena Vinycioje.
„Mano vyras yra kariškis, gina tėvynę. Aš karo metu dirbu savanore, rūpinuosi humanitarine pagalba. Nors mūsų mieste nevyko dideli mūšiai, bet buvome apšaudomi raketomis.
Todėl nusprendėme, kad sūnus kurį laiką turėtų pagyventi saugesnėje šalyje, ir atvyko į Kulautuvą. Kelioms dienoms atvažiavau jo aplankyti“, – pasakojo ukrainietė.
Sužinojusi, kad Kulautuvoje yra sovietams tarnavusių ir šią santvarką šlovinusių kūrėjų P.Cvirkos ir S.Nėries pavardėmis pavadintos gatvės, moteris gūžtelėjo pečiais.
„Galbūt girdėjote, kad pas mus neseniai gimė du vaikai. Berniukui buvo suteiktas Yano Javelino, mergaitei – Javelinos vardai. Taip tėvai atsidėkojo britams už mums suteiktas jų raketų paleidimo sistemas „Javelin“.
„Pas mus taip pat dar yra gatvių, kurios pavadintos sovietinių veikėjų pavardėmis.
Dabar Vinycios miesto gyventojai nori, kad jos būtų pakeistos ir pavadintos ne tik „Javelin“, bet ir bepiločio orlaivio ir jo kūrėjo turko Haluko Bayraktaro vardu“, – pasako jo ukrainietė.
O.Dičko sakė, kad yra dėkinga kauniečiams už pagalbą ir teikiamą prieglobstį vaikams, bet sovietinio palikimo, taip pat ir gatvių pavadinimus, kurie suteikti sovietmečio veikėjų garbei, būtinai reikėtų keisti.
Pritartų, jei nekainuotų
Kulautuvoje, P.Cvirkos gatvėje, gyvenantis Vytautas Pupkus sakė, kad būtų nieko prieš, jeigu gatvei būtų suteiktas kitas pavadinimas.
„Būtų gerai, kad ji vadintųsi neutraliai, pavadinimas galėtų būti susijęs su kokiu nors gamtos reiškiniu. Bet tai tik teorija.
Jei pavadinimas būtų keičiamas, reikėtų daug pakeitimų dokumentuose, o tai kainuotų, mokėti turėtų patys gyventojai. Dėl to gatvių pavadinimų keitimas iki šiol ir nevyko“, – sakė vyras.
Kitas šios gatvės gyventojas Andrius Kazlauskas Kulautuvoje įsikūrė visai neseniai. Anksčiau jis gyveno Kaune.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje ir pas mus apsigyveno ukrainiečiai vaikai, pagalvojau, kad mums reikėtų pakeisti S.Nėries ir P.Cvirkos gatvių pavadinimus.
Ypač mūsų gatvės pavadinimą, nes P.Cvirka aktyviai bendradarbiavo su sovietų okupantais. Girdėjau, kad kultūros ministras išdėstė nuomonę apie sovietinius paminklus, kaip elgtis su jais, turi spręsti savivaldybės.
Bet apie gatvių pavadinimus lyg ir nieko neužsiminta.
Reikės paklausti mūsų seniūnės, ką ji apie tai mano, gal patys gyventojai turėtų būti aktyvesni, nes garbinti sovietizmo negalima“, – svarstė vyras.
Keisti nieko nenori
S.Nėries gatvėje gyvenanti Violeta Gerčiūnienė prisipažino, kad pati yra disidentų vaikas, bet dėl to, kad gyvena Sovietų Sąjungos vadovą Josifą Staliną šlovinančią poemą parašiusios ir sovietinei okupacijai pritarusios veikėjos vardu pavadintoje gatvėje, jai neliūdna.
„Ji buvo puiki poetė. O kas pasikeistų, jei gatvę pavadintų kitaip? Esame pripratę prie šito vardo ir nieko keisti nereikia“, – sakė moteris.
Dar viena šios gatvės gyventoja Nijolė sakė, kad jei gatvės pavadinimas bus keičiamas, ji neprieštaraus.
„Kaip pavadins, taip ir gerai, nors man poetės pavardė taip pat nekelia blogų jausmų“, – sakė Kulautuvos gyventoja.
Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė pasakojo, jog anksčiau daugelis gyventojų nenorėjo, kad gatvių pavadinimai būtų keičiami, nes iš naujo būtų tekę tvarkyti įvairius dokumentus.
„Dabar situacija pasikeitė. Su seniūnaičiais apie tai kalbėjome ir manome, kad P.Cvirkos ir S.Nėries gatvių pavadinimus reikėtų pakeisti, tik dar galvojome, kokie nauji turėtų atsirasti. Greičiausiai jie bus neutralūs“, – sakė seniūnė.
D.Šiušienei kai kurie gyventojai pasiūlė, kad vieną parką, kuris dabar pavadinimo neturi, būtų galima pavadinti Ukrainiečių parku.
Apie politinę veiklą nežino
Visai šalia Kauno esančiame Raudondvario kaime taip pat yra S.Nėries gatvė. Joje gyvenantis Antanas sakė, kad jei gatvės pavadinimą nuspręstų keisti valdžia, tai nepatiktų, bet pritartų, jei su tuo sutiktų ir didesnė dalis gyventojų.
„Sovietmečiu studijavau Vilniuje. Tekdavo eiti pro ant Žaliojo tilto stovėjusias sovietines skulptūras. Tada jos man kėlė siaubą.
Vėliau, kai Lietuva tapo laisva, man jos nebeatrodė baisios, nes pasikeitė ir gyvenimas, ir Lietuva. Manau, kad lengva ranka bet ko griauti nereikia, bet diskutuoti ir įsiklausyti į gyventojų norus būtina“, – sakė vyras.
Toje pat gatvėje daugiabutyje gyvenanti Viltė Stankevičienė pasakojo, kad jos pradinukė dukra mokykloje skaitė S.Nėries pasaką „Eglė žalčių karalienė“.
„Pasaka graži, bet abejoju, ar vaikams buvo pasakojama ir apie poetės gyvenimą. Pradinukai tam gal dar per maži, bet vėliau apie P.Cvirkos ar S.Nėries veiklą reikėtų pasakoti, kad jaunimas žinotų, jog šie veikėjai vyko į Sovietų Sąjungą prašyti, kad Lietuva būtų okupuota.
Dabar pastebiu, kad daugelis tik giria jų kūrybą, o kolaboravimą su okupantais pateisina, neva toks buvo laikas, kai tai turėjai daryti. Man pikta, kad vyrauja toks prisitaikėliškas požiūris“, – sakė moteris.
Raudondvaryje yra poeto, pritarusio proletariškoms idėjoms, Juliaus Janonio gatvė. Bet apie jos pavadinimo keitimą niekas iš vietinių gyventojų nesvarsto.
„Svarbu, kad ne Vladimiro Putino gatvė“, – pažymėjo vienas Raudondvario gyventojas,
Raudondvario seniūnės pavaduotoja Daiva Nakutienė sakė, kad nurodymų apie gatvių pavadinimo keitimą iš aukštesnės valdžios nėra gavusi, o gyventojai dėl to iniciatyvos nerodo.
Jei pageidavimų būtų, svarstyti būtų galima.
Pirma baigs remonto darbus
Garliavoje iki šiol yra ir poeto V.Montvilos gatvė. Kūrėjas kai kuriuose kūriniuose garbino komunizmą, o bene garsiausi jo frazė yra „Ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo Leninas visiems laikams“.
Šiuo metu ši gatvė remontuojama. Čia gyvenanti ir nedidelėje parduotuvėje dirbanti Palmira Kairaitienė pasakojo, kad kalbos, jog gatvės pavadinimą reikia keisti, buvo pasklidusios prieš gerą dešimtmetį.
„Tada visi gyventojai buvo prieš. Manau, kad būtų prieš ir dabar“, – sakė moteris.
Vis dėlto Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė nusiteikusi kitaip.
V.Montvilos gatvė šiuo metu kapitališkai remontuojama. Tam gauta ES parama.
„Darbus šioje gatvėje planuojama baigti liepos mėnesį. Tada surengsime susitikimą su seniūnaičiais ir svarstysime, ar pavadinimą keisti. Mano nuomone, tai reikėtų padaryti ir tikiu, kad gyventojai tam pritars“, – sakė Garliavos seniūnė.
Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas Edmundas Mališauskas sakė, kad kol kas svarstymų apie gatvių pavadinimų keitimą nebuvo.
„Dėl to reikia diskutuoti, neatmetame galimybės, kad gatvių pavadinimai gali būti pakeisti“, – sakė E.Mališauskas.
Rengiamas desovietizacijos įstatymas
Rimantas Mikaitis, Kultūros viceministras:
„Kultūros ministras S.Kairys balandžio 19 dieną paskelbė įsakymą apie sovietmečio laikų paminklus. Jame sakoma, kad apie tai, kaip su jais elgtis, turi spręsti pačių savivaldybių atstovai, bet jokiu būdu nenorima liesti karių kapų.
Apie gatvių pavadinimus įsakyme nieko nerašoma.
Tačiau Seime kuriamas desovietizacijos įstatymas. Jame gali būti aptarta daugiau objektų, taip pat gal ir gatvių pavadinimai, kurie bus laikomi sovietine bei draudžiama simbolika ir numatyta, kas ir kaip turi spręsti dėl šių objektų panaikinimo ar pavadinimų pakeitimo.“
Kaune sugrąžino senuosius pavadinimus
Kaune sovietmečiu K.Donelaičio gatvės 13-ajame pastate buvo įsteigtas memorialinis P.Cvirkos muziejus, nes jis 1934–1935 metais gyveno šio namo rūsyje. 1959 metais prie pastato buvo pastatytas P.Cvirkos biustas.
Dabar pastate veikia Maironio lietuvių literatūros muziejaus vaikų literatūros skyrius. 2021 metais biustas buvo nukeltas ir laikomas muziejaus patalpose.
Kauno Naujamiestyje buvusiai Trakų gatvei 1949 metais buvo suteiktas P.Cvirkos vardas, bet 1988 metais gatvei grąžintas senasis pavadinimas.
S.Nėris 1945 metais buvo palaidota Kauno karo muziejaus sodelyje, čia jai buvo pastatytas ir paminklas. 1992 metais palaikai ir paminklas buvo perkelti į Petrašiūnų kapines.
1945 metais Naujamiestyje buvusi V.Putvinskio gatvė buvo pervadinta S.Nėries vardu, senasis pavadinimas grąžintas 1990 metais.
Tais pačiais metais Palemone buvusi Vilnelės gatvė pavadinta S.Nėries vardu. Ši gatvė veda į memorialinį poetės ir jos vyro Bernardo Bučo namą-muziejų.
Kauno savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės vadovės pavaduotojas R.Lekavičius sakė, kad šioje gatvėje yra tik vienas gyvenamasis namas ir muziejus, matyt, todėl niekam jos pavadinimas neužkliuvo ir pasiūlymų jį naikinti nėra. Jei jų atsirastų, tai būtų svarstoma.
