Užbaigdamas daugiau kaip dešimtmetį trukusias batalijas dėl R.Pakso galimybių grįžti į didžiąją politiką Seimas ketvirtadienį be didesnių ginčų nusprendė, jog toks draudimas nuo šiol galios tik dešimt metų.
Už atitinkamą Konstitucijos pataisą balsavo 134 parlamentarai. Prieš balsavęs Zigmantas Balčytis vėliau pranešė, kad mygtukus supainiojo netyčia.
Tiesa, nežinia, ar 2004 metais nušalintas buvęs šalies vadovas norės pasinaudoti po aštuoniolikos metų jam vėl atsivėrusia galimybe siekti pareigų, kur būtina priesaika.
Imtis Konstitucijos pataisų svarstymo Lietuvos parlamentarai buvo priversti dėl dar 2011 metais priimto Europos žmogaus teisių teismo sprendimo.
R.Pakso bylą išnagrinėjęs Strasbūro teismas tuomet konstatavo, kad priesaiką sulaužiusiam buvusiam prezidentui iki gyvos galvos galiojęs draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
Vis dėlto Seimas ilgą laiką nesiryžo R.Paksui atverti kelio sugrįžti į politiką. Jis galėjo kandidatuoti tik į Europos Parlamentą, ten kurį laiką ir dirbo, tačiau praėjusiuose rinkimuose R.Pakso vadovaujamas judėjimas ir juose liko už borto.
Planų dar neatskleidžia
Galbūt šalies politikai jau pamanė, kad buvęs prezidentas jiems nebėra rimtas varžovas? Ar ne per anksti prarado budrumą?
„Man būtų nekuklu tiesiai atsakyti į šį klausimą“, – kuklinosi „Lietuvos ryto“ pakalbintas R.Paksas.
Kiek anksčiau jis teigė neturįs planų grįžti į politiką ir džiaugėsi vėl pasinėręs į savo mėgstamą veiklą – aviaciją.
Bet po jam palankaus Seimo balsavimo R.Paksas jau nebuvo toks kategoriškas.
Nors nušalintasis prezidentas leido suprasti, kad jei tik bus galimybė nedalyvauti politikoje, norėtų taip ir elgtis, tiesaus atsakymo vengė.
„Aš per ilgai buvau politikoje, kad dabar viens du ir pasakyčiau, ką noriu daryti.
Kalbant atviriau, suprantu, kad šito sprendimo laukia daug žmonių, todėl tolesni mano žingsniai reikalauja didžiulio apmąstymo.
Aš pasilieku teisę pasakyti savo atsakymą, kai tam ateis laikas, viską gerai apmąstęs, nes dabar nenoriu nei nuvilti žmonių, kurie manimi pasitiki ir sveikina Seimo sprendimą, nei noriu suerzinti manančius kitaip“, – „Lietuvos rytui“ dėstė R.Paksas.
Paklaustas, ar turi kokių tikslų, kurių negalėtų pasiekti be grįžimo į politiką, buvęs prezidentas juokavo: „Mažai kam pavyksta savo pavardę įsirašyti į Konstituciją, o man pavyko.“
Anot jo, iki šiol pagrindiniame šalies įstatyme buvo paminėtas tik Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.
Galėjo būti ir anksčiau
Buvęs europarlamentaras teigė nežinąs tikrųjų Seimo narių, balsavusių už Konstitucijos pataisą, motyvų, vis dėlto svarstė, kad tam galėjo turėti įtakos tarptautinių institucijų spaudimas.
„Galbūt Vyriausybei jau nusibodo atsirašinėti, gal pabodo skalbti senus mundurus?“ – spėliojo R.Paksas, turėdamas galvoje Konstitucinio teismo sprendimą.
Eksprezidento nuomone, atsiradus naujoms aplinkybėms būtų buvę paprasčiau pakeisti šio teismo sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas šiurkščiai sulaužęs priesaiką.
Vis dėlto R.Paksas džiaugėsi, kad parlamentarai pagaliau rado savyje drąsos peržengti buvusias ambicijas: „Pasikartosiu, bet man atrodo, kad šiandien Lietuvoje demokratijos ir teisingumo tapo šiek tiek daugiau, nei buvo vakar.“
Buvęs šalies vadovas prisiminė, kad jau miręs per apkaltą jį gynęs advokatas Vytautas Sviderskis kažkada yra sakęs, kad pavėluotas teisingumas nėra joks teisingumas: „Nenorėčiau šiuo atveju taikyti šios frazės, bet Seimo sprendimas galėjo būti ir anksčiau.“
Atsivėrė kelią ir jaunimui
Beje, dėl R.Paksui palankaus parlamento sprendimo turbūt džiaugiasi ir Neringos Venckienės gerbėjai. Ji taip pat galės grįžti į Seimą, iš kurio per apkaltą buvo pašalinta 2015 metais. Tiesa, garsioji bėglė Seimo nario mandato galės siekti tik dar kituose rinkimuose.
Tuo metu 2024 metais vyksiančiuose rinkimuose į Seimą jau galės kandidatuoti ir 21 metų sulaukę asmenys. Iki šiol tai galėdavo daryti ne jaunesni nei 25-erių politikai.
Už tokį Konstitucijos pakeitimą užvakar balsavo 101 Seimo narys, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai.
Pataisai nepritaręs Seimo vicepirmininkas valstietis Jonas Jarutis įsitikinęs, kad 21 metų jaunuoliai esą dar turi per mažai patirties ir išsilavinimo, kad galėtų užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį.
Anot politiko, mokyklą ką tik baigę jaunuoliai gyvenime dar realiai nėra nieko matę, o parlamentas esą nėra vieta mokytis.
Ar nebus kaspinų kirpėjai?
Kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose žmonės taip pat ir toliau galės tiesiogiai rinkti merus. Tai numatančiai Konstitucijos pataisai per antrąjį balsavimą Seimas pritarė 135 balsais. Nebuvo nė vieno parlamentaro, kuris balsuotų prieš pataisą arba susilaikytų. Tiesa, kol kas nėra galutinai aišku, kokius įgaliojimus turės būsimi merai. Nors gyventojai pasisako už tiesiogiai renkamus ir stiprius merus, jų įgaliojimus numatysiantis Vietos savivaldos įstatymo projektas Seime bus priimamas kažkada vėliau.
Planuojama, kad būsimas meras neturėtų būti tarybos narys, bet galėtų pirmininkauti jos posėdžiams ir siūlyti darbotvarkę. Merai turėtų daugiau laisvės pasirenkant pavaduotojus bei administracijos vadovą, galėtų vetuoti tarybos sprendimus.
Didžiųjų parlamentinių partijų atstovai pritaria siūlomoms naujovėms, tačiau kai kurie merai jas vertina skeptiškai ir sako, kad savivaldybių vadovai esą gali tapti tik klusniais tarybos daugumos valios vykdytojais ir atliks buhalterio bei administratoriaus vaidmenį, o tai gali nuvilti rinkėjus.
Į tai komentuodamas Seimo priimtas Konstitucijos pataisas dėmesį atkreipė ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis. Jis sveikino parlamento sprendimus, tačiau ragino užtikrinti, kad priimant tolesnius įstatymų pakeitimus merai netaptų vien „kaspinų kirpėjais“.
