Apie skandalingus Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo J.Lauciaus darbo metodus vėl garsiau pradėta kalbėti po nuosprendžio vadinamosios politinės korupcijos byloje, kurios uolusis vėliavnešys buvo šis prokuroras.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, antradienį Vilniaus apygardos teismas (VAT) išteisino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) valdybos narį Raimondą Kurlianskį, Seimo narį Vytautą Gapšį bei buvusius politikus Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių ir Šarūną Gustainį, nors J.Laucius visus juos siūlė griežtai nubausti, o kai kuriuos net įkalinti.
„Aš visą laiką sakydavau, kad tuščias puodas garsiai skamba. Ketverius metus sakiau, kad šis prokuroras yra tuščias puodas. Teismas su mano argumentais ir įrodymais sutiko“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
Verslininkas teigė, kad J.Lauciaus argumentai apie jo politinę korupciją visą laiką buvo tušti.
Tiesa, beveik neabejojama, kad prokuroras išteisinamąjį nuosprendį skųs.
„Šis prokuroras tikrai neras moralinio principo pasakyti „atsiprašau“ ir bet kokia kaina bandys įrodinėti savo išgalvotus argumentus aukštesnėse instancijose“, – tvirtino E.Masiulis.
Beje, kol teismas nagrinėjo šią bylą, R.Kurlianskis anksčiau buvo atsisakęs atsakinėti į J.Lauciaus klausimus, o vienoje savo kalbų pareiškė: „Man gėda, o kartu ir baugu dėl šalies, kur yra toks prokuroras.“
Verslininkas taip komentavo prokuroro bandymus nusikaltimu paversti vakarienes, jo pasisėdėjimą su Antanu Guoga prie vyno ar konjako taurės, taip pat kasdienį žiniasklaidos priemonės vadovo darbą.
O buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis po išteisinamojo nuosprendžio svarstė, kad kai kurie teisėsaugos pareigūnai daro karjerą laužydami kitų žmonių likimus, daužydami jų reputaciją, stumdami juos iš politikos.
Atėmė chirurgo licenciją
Sudaužomos ne tik politikų karjeros. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas neseniai liūdnai pagarsėjo savo pastangomis iš chirurgų bendrijos išbraukti ne vieną tūkstantį pacientų išoperavusį 63 metų profesorių Kęstutį Strupą.
Vienas garsiausių šalies chirurgų, kurio atliktos unikalios kepenų persodinimo ir kasos operacijos jau pateko į Lietuvos medicinos istoriją, staiga tapo nereikalingas po dirbtinio skandalo dėl tariamo 100 eurų kyšio.
Niekas to kyšio taip ir neaptiko, tačiau bylai apsukus visų instancijų teismus K.Strupui ir voką padavusiai pacientei buvo paskirtos baudos: medikui – 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų.
Tuo viskas ir būtų pasibaigę, bet kovo pabaigoje medikas buvo informuotas, kad užvertus bylą J.Laucius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas įvertinti situaciją dėl jo licencijos stabdymo arba naikinimo.
Paaiškėjo, kad pirmąjį prokuroro raštą, kuris Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė praėjusių metų gruodžio 15 dieną, ministras Arūnas Dulkys persiuntė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, bet ji nutarė, kad teismo sprendimas nesusijęs su K.Strupo, kaip gydytojo, darbu.
Po kurio laiko iš Vilniaus apygardos prokuratūros atskriejo dar grėsmingesnis raštas, reikalaujantis vykdyti teismo sprendimą. Išsigandęs ministras A.Dulkys tuomet pagrūmojo Akreditavimo tarnybai ir ji šį kartą nusileido ministrui.
Svarsto apie emigraciją
Pasklidus žiniai apie iš K.Strupo atimtą chirurgo licenciją gyventojai internete sukūrė peticiją ir ėmė rinkti parašus, o teisėsaugos trypiamas medikas prabilo apie išvykimą iš Lietuvos.
„Matyt, teks emigruoti. Juolab kad mane kviečia daug garsių medicinos centrų įvairiose šalyse“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Strupas.
Jis guodėsi tuo, kad išugdė nemažai mokinių, kurie perims daugybę jo operacijų laukiančių pacientų.
Šis sprendimas sukrėtė visą medikų bendruomenę, nes anksčiau nėra buvę nė vieno atvejo, kad chirurgo licencija būtų panaikinta be rekomendacijos iš pradžių kuriam laikui ją sustabdyti.
Buvęs europarlamentaras, gydytojo diplomą turintis Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad panaikinti licenciją didelę klinikinę patirtį sukaupusiam chirurgui – nedovanotina klaida: „Naikinti licenciją būtų prasminga tik tada, jei dėl tam tikrų gydytojo veiksmų nukentėtų pacientas, išsivystytų komplikacijų, kiltų pavojus paciento gyvybei.“
Stengėsi nutildyti advokatą
Kiek sunkiau J.Lauciui sekėsi kovoti su advokatų bendruomene. Jo bandymas bet kokia kaina nutildyti apie prokurorų klaidas per garsiai kalbėjusį advokatą Edgarą Dereškevičių prokuratūrai kainavo 1040 eurų.
Tiek prokuratūra už teisines išlaidas turėjo sumokėti advokatūrai, kuri nuo nepagrįstų priekaištų buvo priversta gintis ilgiau nei metus.
Prokurorai siekė panaikinti 2020 metų sausį priimtą Advokatų garbės teismo sprendimą nutraukti drausmės bylą E.Dereškevičiui, kuris beveik dešimtmetį nagrinėtoje byloje gynė buvusį bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovą Darių Norkų.
Šis Advokatų garbės teismo sprendimas itin nepatiko Vilniaus apygardos prokuratūros vadovui – jis iškart kreipėsi į VAT ir paprašė, kad jis būtų panaikintas.
Pernai rudenį tokį prašymą gavęs VAT net nesigilino į J.Lauciaus pasirašyto skundo argumentus, bylą iš karto nutraukė ir išaiškino, kad garbės teismo sprendimas – tik advokatų savivaldos dokumentas, kuris kitiems neturi jokios įtakos.
Tą patį atsakė ir Apeliacinis teismas. Tuomet advokatūros patirtos teisinės išlaidos siekė tik 200 eurų, tačiau prokuroro noras įrodinėti savo galią neišblėso, o išlaidos už teisines paslaugas vis augo.
Prokuratūra šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam teismui, o jis bylą grąžino VAT. Tačiau VAT aiškiai pasakė, kad „kritikuoti prokurorus leidžiama“, ir skundą dar kartą atmetė įpareigojęs prokuratūrą susimokėti.
Bandė gelbėti pavaldinį
Beveik dešimtmetį po teismus tampytą ir ne kartą išteisintą buvusį „Vilniaus vandenų“ vadovą D.Norkų gynęs E.Dereškevičius kritikavo šiai bylai vadovavusį prokurorą Giedrių Tarasevičių, dėl jo elgesio ir abejotinų sprendimų parašė ne vieną skundą.
Bet skundą dėl kritikuoti jį išdrįsusio ir teismo posėdžiuose pakeltu tonu kalbėjusio advokato Teisingumo ministerijai parašė ne G.Tarasevičius, o J.Laucius.
Negana to, dėl advokato elgesio prokurorai kreipėsi į teisingumo ministrą, o ne tiesiai į advokatūrą.
„Tikimės, kad prokuratūra daugiau neeikvos valstybės išteklių ir energijos oponuojančios pusės retorikai pakeisti. Prokurorai tokiu būdu neturėtų tikrintis savo galimybių ribų“, – pasibaigus keistai kovai kalbėjo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
Užkūrė bylą rokiškėnui
Prieš keletą metų J.Laucius yra rašęs skundą ne tik už savo kolegą, bet ir už teisėją, kurią esą įžeidė tuometis advokatas Albertas Kučinskas iš Rokiškio.
Vilniaus apylinkės teismui pradėjus nagrinėti bylą A.Kučinskas pareiškė nušalinimą prokurorui J.Lauciui ir šio teismo teisėjai Jolantai Vėgelienei.
Rokiškėnas tvirtino, kad teisėja yra šališka, neįsigilina į bylą, o visas nutartis motyvuoja prokurorų pateiktais argumentais. Teisėja nusišalino, o J.Laucių vėliau nušalino jau kitas teisėjas.
Tačiau šioje byloje dalyvavusiam J.Lauciui pasirodė, kad teisėja J.Vėgelienė buvo įžeista, ir pareikalavo už pasakytus žodžius pradėti ikiteisminį tyrimą, nors to neprašė net pati teisėja.
Tuomet nepadėjo net kategoriškos Lietuvių kalbos instituto ekspertų išvados, kad A.Kučinsko teisėjai pasakytuose žodžiuose nėra nieko įžeidžiamo. J.Lauciaus užkurta byla buvo perduota teismui, į kurio posėdžius iš kitame Lietuvos gale esančio Rokiškio teisininkas turėjo važiuoti trisdešimt kartų.
Vis dėlto neįžvelgęs nusikaltimo rokiškėną išteisino tas pats Vilniaus apygardos teismas.
Įpyko dėl užtrenktų durų
Nedaug trūko, kad būtų kilęs aštrus konfliktas tarp J.Lauciaus ir politinės korupcijos bylą nagrinėjusių VAT teisėjų.
„Perduokit, kad jai su galva negerai“, – per vieno posėdžio pertrauką prokuroras J.Laucius mestelėjo teismo sekretorei.
Šie žodžiai, kuriuos girdėjo ir keli advokatai, buvo skirti teisėjų kolegijos pirmininkei Nijolei Žimkienei. Ji prieš pertrauką buvo liepusi nieko neišleisti pro duris, pro kurias iš teismo salės išeina teisėjai.
Po tokio apsižodžiavimo advokatai prašė prokurorą nušalinti, tačiau šį, kaip ir daugybę panašių prašymų, teisėjų kolegija atmetė.
Antradienį toje pačioje VAT salėje J.Laucius išgirdo jam bene nemaloniausią žinią – išteisinti visi politinės korupcijos bylos dalyviai.
„Teismas pasiuntė prokurorą su visais jo įrodymais tolyn ir gilyn, tai dabar galės kvėpuoti savo dujomis“, – po nuosprendžio ironizavo R.Kurlianskis.
O Seimo narys Eugenijus Gentvilas vienoje diskusijų prokurorui pasiūlė gelbėti savo „reputacijos likučius“ ir išteisinimo neskųsti.
Sutrypė gerą vardą
„Buvo labai baisu. Buvo sukurta represinė sistema. Mano šeima buvo viena pirmųjų, kuri patyrė baisų persekiojimą. Vėliau plūstelėjo kitų bylų“, – taip „Lietuvos rytui“ yra sakiusi buvusi Panevėžio teisėja Vaiva Savickienė, kuriai valstybė turėjo atlyginti žalą už daugiau kaip dešimtmetį trukusį neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.
Tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J.Laucius kontroliavo bylą, kuri buvo sukurpta tiktai iš seklių suneštų gandų.
Panevėžio apygardos administraciniame teisme dirbusi V.Savickienė nuo 2008 metų buvo slapta sekama, daugiau nei dvejus metus buvo klausomasi jos ir jos artimųjų telefono pokalbių. Buvo stengiamasi rasti kokį nors kabliuką ir teisėją sugniuždyti.
Bet triukšmingai pradėta byla, kuri daug metų kaip karšta bulvė buvo mėtoma po teismus, galiausiai subliūško. Buvusi teisėja jautė palengvėjimą, tačiau pergale nesidžiaugė. Per tą laiką buvo sutryptas jos geras vardas, atimtas mėgstamas darbas, įbauginti artimieji. Nuo jos nusisuko dauguma buvusių bendradarbių, draugų.
2020-ųjų liepos mėnesį Aukščiausiasis teismas 59 metų V.Savickienę išteisino nurodęs, kad seklių užfiksuotuose jos veiksmuose nebuvo nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo, o operatyvinis tyrimas prieš ją vyko neteisėtai, be jokio pagrindo.
Teismas taip pat patvirtino, kad ji turi teisę į neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti. Valstybė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų V.Savickienei sumokėjo 50 tūkstančių eurų.
Veikė be stabdžių
V.Savickienės persekiojimą rezgę kaltininkai jos net neatsiprašė. Jie taip ir liko nenubausti, toliau vykdė kitų žmonių persekiojimą, žėrė kaltinimus.
„Manau, kad bylai subliūškus ir pripažinus, jog ji iškelta neteisėtai, turėtų būti bent drausminė jų atsakomybė. Procesai užtrunka metų metus, jų vykdytojai per tą laiką dar gauna aukštesnes pareigas. Ar prokuroras, vykdęs neteisėtą persekiojimą, gali vadovauti kitiems prokurorams? Tai mūsų šalies paradoksas. Aš jau nekalbu apie baisų J.Lauciaus, kuris kontroliavo man iškeltą bylą, elgesį“, – yra sakiusi V.Savickienė.
Jai giliai į atmintį įsirėžė diena, kai paskambino J.Laucius ir liepė kitą dieną atvykti į apklausą Panevėžio STT valdyboje.
„Aš paaiškinau, jog turiu vykti į artimo žmogaus laidotuves, bet J.Laucius pasakė, kad vis tiek turėsiu atvykti, kad apklausos jis nenukels.
Kitą kartą, kai mane vargino depresija, nenuvykau į apklausą Vilniuje. Nusiunčiau patvirtinimą – nedarbingumo pažymą, kurioje buvo įrašyta diagnozė. Bet man buvo skirta bauda už tai, kad neatvykau. Toks prokuroro J.Lauciaus elgesys nežmoniškas. Jam nerūpėjo, jog mano būsena buvo tokia, kad aš per apklausą gal net negalėsiu blaiviai mąstyti.
Dar prokuroras siekė prievarta paimti mano balso pavyzdžių, kreipėsi į teismą, bet jo prašymą nagrinėjusi teisėja to neleido“, – teigė V.Savickienė, dabar Panevėžyje dirbanti advokate.
Nuo persekiojimo nukentėjo ir jos dukra, kuri tada buvo nėščia. Ji buvo nuvykusi į Vilniaus apygardos teisme vykusį konkursą eiti posėdžių sekretorės pareigas, dalyvavo pirmoje dalyje. Tada sulaukė skambučio – buvo nurodyta, kad turi iškart atvykti į Generalinę prokuratūrą, kad tuoj privažiuos mašina.
„Mano dukrą nusivežė ir laikė iki vakaro. Kodėl prokuroras negalėjo jai nusiųsti šaukimo, kodėl griebė staiga per konkursą? Ar ji tuo metu gatvėje darė nusikaltimą? Dukra išgyveno baisų stresą. Dar neaišku, ar išgyvenimai, kuriuos ji patyrė, ateityje neatsilieps jos sūnui. O gal jau atsiliepė, nes mano anūkas labai jautrus“, – kalbėdama apie tai V.Savickienė braukė ašarą.
STT agentai, kurie klausėsi jos šeimos pokalbių, žinojo, kad teisėjos duktė laukiasi.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
