Apie tai trečiadienį kalbėta Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.
„Visi suprantame, kad esama situacija itin palanki prekybai žmonėmis, nes atvykstantys asmenys yra itin pažeidžiami. Tų visų gerų iniciatyvų tarpe lengva įsipaišyti prekiautojams žmonėmis“, – komisijos nariams sakė vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Sonata Mickutė.
Bandė verbuoti registracijos centre
Pasak jos, dar kovo viduryje institucijos organizavo neeilinį posėdį, kuriame aptartos kylančios prekybos žmonėmis grėsmės bei prevencijos priemonės. Grėsmių įvardinta ne viena – pasienyje vykstanti žmonių kontrabanda, netikrintos įsikūrimui siūlytos gyvenamosios patalpos, neregistruotos pavežėjimo paslaugos, nedeklaruotos siūlomos darbo vietos.
„Posėdžio metu gavome informaciją iš nevyriausybinių organizacijų, kad būtent registracijos centruose buvo bandymų verbuoti prekybai žmonėmis, seksualiniam išnaudojimui jaunas merginas bei priverstiniam darbui. Kelios šeimos laikytos nelaisvėje ir buvo savintasi jiems skirta finansinė parama“, – sakė S. Mickutė.
Anot patarėjos, bandymai verbuoti jaunas merginas nepavyko, nes įtariamieji nusitaikė į centre dirbančias savanores.
„Labai gaila, kad šeimos, kurios buvo nuskriaustos, atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus“, – sakė S. Mickutė.
Iki šiol, jos duomenimis, Lietuvoje pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto įvaikinimo. Lenkijoje pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl priverstinio darbo ir seksualinio išnaudojimo, tokių atvejų esama ir Belgijoje bei Slovakijoje, tačiau kol kas fiksuojami tik pavieniai nusikaltimai.
S. Mickutės teigimu, pasitaikė atvejų, kai dar iki karo jų gimtinėje ukrainiečiai Lietuvoje taip pat buvo išnaudojami prekybai žmonėmis priverstiniam darbui ir seksualiniam išnaudojimui.
„Dabartinėje situacijoje gali grėsti abi šios išnaudojimo formos ir prisidėti išnaudojimas nusikalstamai veikai, surogatinei motinystei, nes reikia pažymėti, kad surogatinė motinystė Ukrainoje legali, susidariusi situacija gali pastūmėti išnaudoti ir šiai formai“, – teigė patarėja.
Siekiant atpažinti galimai vykdomus nusikaltimus, registracijos centrų darbuotojams buvo išdalintos atmintinės su prekyba žmonėmis požymiais. Užtikrina, kad į centrus nepatektų pašaliniai asmenys, išskyrus ukrainiečius ir darbuotojus. Susisiekimo ministerija ėmėsi pavėžėjų kontrolės pasienyje.
Policija vertina grėsmes
Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis komisijos narius informavo, jog policija renka informaciją, atlieka prevencinius pokalbius su identifikuotais galimai riziką patiriančiais asmenimis.
„Turime suprasti, kad kalbame ne apie šimtus, o tūkstančius atvykusių Ukrainos žmonių, su visais padirbėti netikiu, kad kažkas sugebės. (…) Procesai vyksta, kiek galime dalyvaujame. Policijoje įdarbinta ukrainiečių, dėl kalbinio barjero, kad pagelbėtų centruose, turime paramą viduje“, – sakė M. Akelaitis.
Eglė Maziliauskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkė, teigė, jog grėsmės matomos, bet kol kas ir išlieka tik grėsmėmis.
„Grėsmes mes vertiname, įžvelgiame lygiagrečiai su Europolo institucijomis, turinčiomis žvalgybinę informaciją“, – sakė E. Maziliauskienė.
Anot jos, neabejingi ir patys žmonės, jau gauta pirmųjų pavienių pranešimų apie galimus elgetavimo atvejus, kurie gali būti vertinami kaip galimas išnaudojimas, taip pat apie be priežiūros paliktus ukrainiečių vaikus.
Policija kasdien atlieka elektroninės erdvės stebėseną, socialinius tinklus, stebėdama pasiūlymus, kurie gali būti ir užmaskuoti turint tikslą užverbuoti.
Lietuvoje registruota 46,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 19,3 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.
