Trijų „Evroopt“ prekybos centrų statyba, „Inko“ mėsos perdirbimo cechas Breste, Ledo arena, pieno kombinatas, „Evipak Indastriz“ gamybinės bazės statyba Minsko rajone ir daugybės kitų pramoninių objektų statybos Baltarusijoje.
Aliaksandro Lukašenkos režimas ilgai užsakymais maitino Lietuvos bendrovę „Alvora“ – jos interneto svetainėje gausu informacijos apie Baltarusijoje įgyvendintus pramoninių statybų projektus.
Tačiau šios įmonės neaplenkia sėkmė ir Lietuvoje. Energetikos ministerijai pavaldus Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ jai patikėjo Šiaulių ir Telšių dujų skirstymo stočių rekonstravimo darbus. Taigi ir dabar, kaip ir 2019–2022 metais tiesiant strateginį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją, „Alvora“ maitinama Lietuvos biudžeto ir ES lėšomis.
Ši bendrovė „Amber Grid“ pernai rudenį skelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose buvo viena iš trijų dalyvių. Jos pasiūlymai abiejuose projektuose buvo įvertinti 100 balų. Neoficialiomis žiniomis, kiti du dalyviai surinko net trečdaliu mažiau balų už laimėtoją.
Komisijos viražai
Vyriausybinė komisija, tikrinanti strateginių įmonių sandorius, išvadą apie „Alvoros“ atitiktį šalies nacionalinio saugumo interesams ilgai saugojo stalčiuose.
Įmonei palankią išvadą ji pateikė vos prieš kelias savaites ir itin keistomis aplinkybėmis – būtent kovo 25 dieną, kai pasiklydusia išvada ėmė domėtis žiniasklaida, o pati „Alvora“ išplatino pranešimą apie trečiosiose šalyse nutraukiamą veiklą.
Pasak „Alvoros“, antrinė jos įmonė, registruota Rusijos Kaliningrado srityje, kurį laiką nevykdė veiklos ir jos likvidavimo procesas jau pradėtas. „O Baltarusijoje įmonė pastaruoju metu dirbo kaip lenkų įmonės „Trasko-Inwest“ subrangovė – dalyvavo statant daugiafunkcį kompleksą Minske. Oficialiai nutraukus šią sutartį atstovybė Baltarusijoje taip pat bus likviduota“, – buvo teikiama pranešime.
„Alvoros“ vadovas Tomas Šidlauskas tąsyk BNS aiškino, kad sprendimus galutinai nulėmė karas Ukrainoje. „Jau kurį laiką buvo aišku, kad trečiosiose šalyse tęsti veiklos nebeįmanoma, o Rusijos karas Ukrainoje tik paskatino šių sprendimų formalizavimą“, – teigė jis.
Įmonė jau darbuojasi
Pasak „Amber Grid“ atstovės Lauros Šebekienės, kovo pabaigoje su „Alvora“ buvo pasirašytos sutartys dėl dujų skirstymo stočių Šiauliuose ir Telšiuose atnaujinimo. Darbų vertė be PVM sieks 4,5 mln. eurų, o pats projektas įgyvendinamas patvirtinus 2 mln. eurų ES paramą minėtoms stotims modernizuoti.
„Dujų skirstymo stotis yra įprastas dujų perdavimo sistemos elementas – Lietuvoje jų iš viso yra 65, dauguma rekonstruotos arba naujos statybos.
Pradedamos rekonstruoti Šiaulių ir Telšių stotys nėra strategiškai svarbios, tačiau yra vienos paskutinių, kurias reikia atstatyti. Pagrindinė tokių stočių paskirtis – dujų apskaita ir jų slėgio mažinimas iki tokio, kokio reikia naudotojams“, – aiškino L.Šebekienė.
Pasak jos, abi sutartys su „Alvora“ buvo pasirašytos tik po to, kai jų sudarymui pritarė Nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija prie Vyriausybės.
„Komisija įpareigojo parengti rizikų valdymo priemonių planą ir atlikti rangovo darbuotojų patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Taip pat privalu užtikrinti, kad įgyvendinant projektus nebūtų įdiegta Baltarusijoje, Rusijoje ar Kinijoje pagaminta įranga, jos komponentai ar medžiagos. Jeigu vykdant sutartį kiltų problemų ar nesklandumų, apie tai privalu informuoti valstybės institucijas“, – sakė L.Šebekienė.
Po didinamuoju stiklu
Vis dėlto įtartinų ryšių su Rusija ir Baltarusija iki pat karo Ukrainoje turėjusi „Alvora“ ne kartą dėl jų buvo sulaukusi kritikos. 2019-aisiais į ją dėmesį buvo sutelkusi ir minėta Vyriausybės komisija – ši vamzdynų statybose besispecializuojanti įmonė nuolat laimėdavo „Amber Grid“ skelbiamus konkursus, o ir šiuo metu niekas nepasikeitė.
Daugiausia kritikos prieš trejus metus buvo sulaukta dėl keistų aplinkybių, lėmusių įmonių „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir „Alvora“ pergalę konkurse dujotiekiui tarp Lenkijos ir Lietuvos tiesti.
Mūsų šalies energetinei nepriklausomybei padidinti skirto dujotiekio vertė buvo artima 100 mln. eurų – politikai ėmė abejoti, ar totalitarinių režimų maitinamos „Alvoros“ laimėjimas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Abejonių pasėjo ir konkurso organizavimas bei laimėtojų atranka.
Komisija 2019 metų liepą sandorį su „Alvora“ leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“ – juk „Alvora“ ir Baltarusijoje, ir Rusijos Kaliningrado srityje turėjo antrines įmones ir vykdė ten veiklą nepaisydama, kad Rusijos karas Ukrainoje vyko nuo 2014-ųjų.
Tuo metu „Alvoros“ atstovai patikino, kad tokia jos veikla neturėtų kelti klausimų dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Politikai apsnūdo?
Sutapimas ar ne, bet prieš „Alvorą“ itin kritiškai 2019-aisiais buvo nusiteikęs ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Tuo metu jis inicijavo pakartotinį tyrimą dėl minimos įmonės veiklos ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tačiau skambios politikų frazės apie būtinybę vertinti įmonių atitiktį šalies nacionaliniam saugumui tyliai nugeso vos tik Vyriausybei pradėjo vadovauti partijos kolegos.
„Ramiai neužversčiau tos istorijos puslapio – nuo 2019-ųjų yra likę klausimų, susijusių su verslo priklausomybe nuo užsakymų Rusijoje ar Baltarusijoje. Palinkėčiau Vyriausybės komisijai rimčiau pažiūrėti į tokias sutartis, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Manyčiau, kad tai pamoka ateičiai ir būsimoms patikroms. Negerai, jei susaistytoms įmonėms mūsų valstybė moka pinigus, – kalbu ne apie konkretų atvejį, o apie vertinimo kriterijus apskritai“, – sakė L.Kasčiūnas.
Daro įtaką per įmones
Pasak Vilniaus politikos analizės instituto analitiko Mariaus Laurinavičiaus, bet kokia veikla Rusijoje ar Baltarusijoje, nesvarbu, kad ji buvo iki karo, o dabar nutraukta, yra susijusi su ypač didele grėsme nacionaliniam saugumui.
„Viena, joks verslas minėtose valstybėse neįmanomas be korupcijos. Antra, Rusijoje ir Baltarusijoje dirbančios kitų šalių įmonės tampa dalimi tos sistemos, kuri naudojama įtakai kitose valstybėse daryti. Kaip tai daroma, kiekvienu atveju reikia vertinti atskirai, bet įvairiais tyrimais įrodyta, kad tai daroma“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Tad, pasak analitiko, bet kuri įmonė, kuri sėkmingai veikė ir Rusijoje ar Baltarusijoje, įleista į strateginius mūsų valstybės objektus kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Totalitarinės valstybės per tas įmones gali imtis įvairių destrukcinių veiksmų. Bet iki šiol dar ne visi politikai Lietuvoje supranta, kad verslas Rusijoje ir Baltarusijoje nėra paprastas.
Pas mus, deja, išliko sisteminė problema – įmonėms, kurios nori dalyvauti strategiškai svarbių objektų statybose, prieš viešųjų pirkimų konkursus neprivalu pateikti pažymos dėl to, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Tik tada, kai įmonė jau laimi konkursą, tikrinama rizika.
Nedera pamiršti ir to, kad Rusija ir Baltarusija, norėdamos išlaikyti įtaką ir įsiskverbti ten, kur nori įsiskverbti, dempinguoja konkursinių pasiūlymų kainas. O kai konkursas laimėtas, pašalinti įmonę iš jo daug sunkiau, nes tokiu atveju darbai nukeliami ilgam, proceso baigtis taip pat“, – paaiškino M.Laurinavičius.
Teisės aktuose – pakeitimai
Kokių veiksmų ėmėsi mūsų valstybė, kad pastotų kelią viešuosiuose pirkimuose toms įmonėms, kurios iki šiol darbavosi ar vis dar besidarbuoja Rusijoje ir Baltarusijoje? Ar nėra rizikos, kad strategiškai svarbūs energetinės nepriklausomybės projektai atsidurs su agresoriais bendradarbiaujančio verslo rankose? Ar nepasikartos Baltarusijos trąšų skandalas?
Energetikos ministerija „Lietuvos rytui“ aiškino, kad, remdamasi įstatymo įpareigojimu, įmonė „Alvora“ informavo Nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl planuojamo sandorio.
„Komisija pateikė išvadą, kad sandoriai su „Alvora“ dėl Telšių ir Šiaulių dujų skirstymo stočių remonto atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Buvome informuoti, kad ši įmonė paskelbė nutraukianti veiklą Baltarusijoje ir Rusijoje. Savo ruožtu prašome visų Lietuvos bendrovių atsisakyti verslo ryšių su Rusija ar Baltarusija“, – teigė ministerija.
Kokius sprendimus taiko Vyriausybė mažindama galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose toms bendrovėms, kurių verslas susijęs su Baltarusija ir Rusija? Anot „Lietuvos rytui“ Vyriausybės atstovų patekto atsakymo, buvo parengti ir Seimui kovo pradžioje pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.
Jie sudaro galimybes perkančiosioms organizacijoms pačioms lanksčiau priimti sprendimus – atmesti pasiūlymus ar nutraukti sutartis, kai pirkimai susiję su prekėmis ar paslaugomis, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija. Šie įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo balandžio 1 dienos.
Į klausimą, kodėl buvo delsiama pateikti išvadą dėl „Alvoros“, kai ji laimėjo du „Amber Grid“ konkursus, Vyriausybės atstovai atsakė, kad procesas užsitęsė dėl darbų gausos. „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje vertinamų sandorių apimtis yra didelė.
Įmonės ir ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojai teisės aktų yra įpareigoti kreiptis į minėtą komisiją kiekvienu atveju, kai sandoris susijęs su valstybei svarbiais projektais, strategine ar kita itin jautria infrastruktūra, taip pat informacine. „Alvoros“ patikros rezultatai paaiškėjo tik tuomet, kai komisija gavo kompetentingų valstybės institucijų įvertinimus. Jos nepateikė tokių duomenų, kurie pagrįstų neigiamą sprendimą dėl „Amber Grid“ vykdytų pirkimų“, – teigiama atsakyme.
Bendrovę valdo trise
- Registrų centro duomenimis, bendrovę „Alvora“ 1993-iaisiais įsteigė Vilniuje gyvenantys Nikolajus Kolesnikas ir Vladimiras Pavliukovičius. Įstatinis kapitalas anuomet sudarė 400 litų – abu vyrai pasidalijo po dvi akcijas. Šiuo metu bendrovė priklauso trims asmenims: N.Kolesnikas valdo 34 proc. „Alvoros“ akcijų, V.Pavliukovičius ir Česlovas Griebus – po 33 proc.
- 2019-aisiais N.Kolesnikas buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų. Jos perduotos Tomui Šidlauskui. 2020-aisiais „Alvora“ uždirbo 2,97 mln. eurų grynojo pelno, 2019-aisiais – apie 0,97 mln. eurų. Pernykščiai finansiniai duomenys Registrų centrui dar nepateikti.
- Iki Rusijos karo Ukrainoje veikė „Alvoros“ atstovybės Minske bei Breste ir antrinė įmonė „Alvora-Bel“. Kaliningrade darbavosi bendrovės „Alvora-Balt“ ir „Specmontažstroj“.
- Daugkartiniai „Alvoros“ klientai buvo Rusijos valdžios atstovai Kaliningrade. Bendrovė dalyvavo statant septynis „Vester grupės“ prekybos centrus. Šis prekybos tinklas iki 2017 m. priklausė Kaliningrado srities Dūmos nariui, Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nariui Olegui Bolyčevui. Kitas „Vester grupės“ steigėjas – Aleksandras Rolbinovas, Kaliningrado srities vicepremjeras.
Nors „Alvora“ mito iš užsakymų Rusijoje bei Baltarusijoje, jai vis tiek buvo patikėta strateginių objektų statyba ir Lietuvoje.
„Iki šiol dar ne visi politikai Lietuvoje supranta, kad verslas Rusijoje ir Baltarusijoje nėra paprastas.
M.Laurinavičius „Amber Grid“ nuotr.
