„Lietuvos Respublikos Vyriausybė dešimtmetį viešai meluoja, jog reikia keisti Konstituciją, kad būtų leista po apkaltos dalyvauti rinkimuose. Dabar Europos žmogaus teisių teismo 17 teisėjų kolegijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė galės paaiškinti, kuris Konstitucijos straipsnis tai draudžia“, – taip yra aiškinusi 51 metų N.Venckienė, kai EŽTT pranešė, kad Didžioji kolegija nagrinės Lietuvos teismo prašymą dėl bėglės skundo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Strasbūro teismo prašė konsultacijos byloje dėl N.Venckienės neregistravimo 2020 metais vykusiuose Seimo rinkimuose.
Išvadino dvasios ubagais
Nors Lietuvos Konstitucija draudžia per apkaltą išmestiems politikams dalyvauti kai kuriuose rinkimuose, N.Venckienė buvo įsitikinusi priešingai. Ji bandė aiškinti, kad jokiame pagrindinio įstatymo straipsnyje to nėra parašyta.
„Neabejoju, kad visiems Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariams buvo duotas nurodymas neprileisti manęs prie rinkimų, nors tokiu balsavimu jie pažeidžia Lietuvos įstatymus ir Strasbūro teismo nurodymus Lietuvai. Apibūdinčiau trumpai: VRK dvasios ubagystė, paklusnumas ir baimė“, – piktinosi N.Venckienė.
Dėl neregistravimo kandidate į Seimo narius buvusi teisėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau jis bylos nagrinėjimą atidėjo ir kreipėsi į EŽTT siekdamas išsiaiškinti, ar VRK sprendimas nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Pabrėžė aplinkybių svarbą
Atsakymas iš Strasbūro jau gautas ir jis nepalankus N.Venckienei.
EŽTT išaiškinime teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pats turi nusistatyti kriterijus N.Venckienės byloje ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių jai buvo įvykdyta apkalta.
EŽTT taip pat pagyrė Lietuvą dėl Seimo atliekamų Konstitucijos keitimų, susijusių su per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byla, ir kartu pareiškė, jog nemano, kad „jam dera atsakyti į klausimą, ar Vyriausiasis administracinis teismas turėtų atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos valdžios institucijos vykdydamos teismo sprendimą R.Pakso byloje“.
Galės baigti bylą
„Tai labai geras sprendimas Lietuvai, nes nuo šiol mūsų teismai galės patys nusistatyti kriterijus tokiose bylose ir galės priimti sprendimus nebijodami, kad bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, – „Lietuvos rytui“ sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.
Gavęs Strasbūro teismo išaiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galės vėl atsiversti N.Venckienės bylą ir padėti tašką.
Skolinosi, bet neatidavė
Mat paaiškėjo, kad prieš rinkimus „Drąsos kelio“ partijos sąskaita buvo visiškai tuščia, todėl buvusi teisėja pasiskolino 19 tūkst. eurų iš Garliavos verslininkės Laimutės Visockienės, tačiau atėjus laikui skolą grąžinti L.Visockienė sulaukė ne pinigų, o šmeižto ir melo lavinos.
„Tuos pinigus aš jau nurašiau, būčiau padėjusi tašką ir apie juos pamiršusi, jei N.Venckienė nebūtų pradėjusi manęs šmeižti ir visiems pasakoti, kokia aš esą aferistė“, – „Lietuvos rytui“ yra kalbėjusi kelio ženklus gaminančios įmonės „Eismo juosta“ direktorė.
L.Visockienė pasakojo, jog N.Venckienė pinigų jos paprašė prieš rinkimus ir pažadėjo ją įtraukti į „Drąsos kelio“ rinkimų sąrašą.
Per kelis kartus verslininkė buvusiai teisėjai perdavė 19 tūkst. eurų, tačiau ji grąžino tik 3950 eurų ir pareiškė, kad daugiau nieko neskolinga.
„Ji man pažadėjo, kad pinigus grąžins, kai bus parduota partijos būstinė. Ji jau parduota, už ją gauta 140 tūkst. eurų, tačiau atsiskaityti su manimi N.Venckienė net nesiruošė.
Kai ji man negrąžino skolos, pasiskundžiau keletui žmonių, papasakojau, kaip ji su manimi pasielgė. Bet tada ji mane užpylė šmeižto ir melo lavina. Ji visiems melavo, kalbėjo visokias nesąmones, neturinčias nieko bendra su realybe, išplūdo tokiais žodžiais, kokiais net alkoholikai prie konteinerių nekalba“, – pasakojo L.Visockienė.
