Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) suspėjo laiku apsipirkti – Lietuvą šįmet pasieks ne tik naujos ugniagesių mašinos, bet ir cheminių, sprogstamųjų medžiagų analizatoriai bei kita svarbi įranga.
Mat teisminiai ginčai, kurie paprastai lydi viešuosius pirkimus, ypač kai juose numatytos išlaidos skaičiuojamos dešimtimis milijonų, baigėsi.
O sumos išties nemenkos – 2021-ųjų pabaigoje bei šių metų pradžioje buvo sudaryta automobilių bei įvairios gelbėjimo įrangos pirkimo sutarčių, kurių vertė – 26,8 mln. eurų.
Anot ekspertų, tokių pirkimų nepriklausomoje Lietuvoje nėra buvę.
Pasinaudojo parama
Tai ne pleištas, kuris įspraustas tarp skirtingų priešgaisrinių tarnybų. Tai mūsų šalies realybė, kurioje dalis ugniagesių bei gelbėtojų yra statutiniai pareigūnai, o dalis dirba savivaldybių išlaikomose priešgaisrinėse tarnybose.
Praėjusių metų pabaiga Valstybinės priešgaisrinės tarnybos (VPGT) ugniagesiams buvo dosni. PAGD prieš pat Naujuosius metus sudarė 4,06 mln. eurų vertės sutartis dėl 15 sunkiosios klasės „Scania“ gaisrinių automobilių pirkimo, jų gamyba jau pradėta.
Šiemet kovą buvo sudaryta 11,7 mln. eurų vertės sutartis, pagal kurią mūsų šalį pasieks 58 vidutinės klasės MAN gaisriniai automobiliai, turintys dvigubą kabiną. Kartu su šiomis 73 mašinomis perkama visa ugniagesiams gelbėtojams būtina įranga.
Pagal kovą sudarytą sutartį už 2,3 mln. eurų pradėtos gaminti keturios 20 metrų ilgio gaisrinės automobilinės kopėčios. Dar viena 2,5 mln. eurų vertės sutartis netrukus bus sudaryta dėl tokio pat kiekio, bet 15 metrų ilgesnių kopėčių gamybos.
PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininko Gedimino Šukštos teigimu, naujomis transporto priemonėmis bus pakeistos vis dar eksploatuojamos sovietinių laikų mašinos.
Grandinė sutrūkinėjusi
Bet įrangos tiekimui greičiausiai turės įtakos su karu Ukrainoje susijusi ekstremali situacija.
Mat specialios paskirties pirkiniai – nelaidūs dujoms cheminės apsaugos kostiumai, kaip ir pavojingų cheminių ir sprogstamųjų medžiagų analizatoriai, radiacijos matuokliai, tapo itin paklausūs.
Šioms priemonėms, kurios būtinos per cheminius, biologinius, radiacinius ar branduolinius incidentus, lėšų buvo skirta dar pernai. Bet tiekimas buvo įstrigęs.
„Pastebėjome, kad ilgėja gamybos ir pristatymo terminai.
Tokios situacijos priežastys labai įvairios, tai juntama dar nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Iš tiesų atsižvelgdami ne tik į geopolitinę situaciją, bet ir į Astravo atominės elektrinės galimos avarijos grėsmę skiriame sustiprintą dėmesį PAGD teritoriniams padaliniams aprūpinti prietaisais, galinčiais palengvinti darbus likviduojant cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių įvykių pasekmes“, – aiškino G.Šukšta.
Pirmosios sukomplektuotos „Scania“ automobilinės cisternos Lietuvą pasieks po 9 mėnesių, o vėliau jų tiekimas turėtų vykti pagal numatytą grafiką. Jos jau pradėtos gaminti Lenkijoje.
Kadangi dar 58 MAN automobilių važiuoklės gaminamos Vokietijoje, viliamasi, kad karas nesukliudys ir 14 mėnesių tiekimo plano nereikės keisti. Automobilinių kopėčių gamybą jau pradėjo vokiečių kompanija „Magirus“.
Parkas – jau pasenęs
VPGT padaliniai šiuo metu dalį automobilių yra išsinuomoję. Tai brangi paslauga, tad departamentas atlieka finansinį nuomos sutarčių vertinimą.
Jei paaiškės, kad jų nutraukimas kainuos per brangiai, bus laukiama, kol jos baigsis.
Šiuo metu Lietuvoje VPGT padaliniai turi apie 350 ugniagesių automobilių, kurių vidutinis amžius – apie 16 metų.
Specialistų vertinimu, 15–20 metų automobiliai tampa nerentabilūs, nes jiems vis dažniau prireikia remonto.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos atstovo Mindaugo Bajarūno, įvairūs viešieji pirkimai vykdomi nuolat, nes PAGD vis dar nėra aprūpintas reikalinga technika ir įranga taip, kad atitiktų Vyriausybės patvirtintą priešgaisrinės saugos standartą.
Tai buvo konstatavusi ir Valstybės kontrolė 2021 metais atliktame savo audite.
Automobilių rinkoje – irgi sumaištis
Dar pandemijos pradžioje prasidėjusi ir automobilių pramonei stipriai smogusi pasaulinė lustų krizė turėjo būti išspręsta šiemet, tačiau karas Ukrainoje tai atidėjo dar kuriam laikui.
Palyginti su praėjusių metų vasariu, šių metų vasarį naudotų lengvųjų automobilių rinka išaugo beveik 12 proc.
Pasak Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovo Vismanto Baršio, tai iš esmės lėmė naujų automobilių vėlavimas.
„Ne kiekvienas ryžtasi transporto priemonės laukti metus ar net ilgiau, žmonės perka naudotus automobilius. Tačiau net ir jų rinka vis dar negrįžo į aukštą ikipandeminį lygį“, – teigė V.Baršys.
Priešingai, pasaulinė lustų krizė paveikė naujų lengvųjų automobilių rinką. Lietuvoje šių metų vasarį, palyginti su pernykščiu vasariu, ji susitraukė 17 proc., o kovą – net ketvirtadaliu.
Pastaraisiais metais naudotų transporto priemonių kainos pakilo apie 25–30 proc., o naujų automobilių kasmet didėja apie 5–10 proc.
Taip teigė bendrovės „SME Finance Leasing“ vadovas Tomas Šūmakaris. Kadangi abi rinkos tiesiogiai veikia viena kitą, kainų stabilizacijos greitu metu tikėtis neverta.
„Pastebime tendenciją, kad automobiliai faktiškai nenuvertėja, – prieš dvejus metus pirktą transporto priemonę šiandien galima parduoti faktiškai už tiek pat“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, naujų automobilių kainos artimiausiu metu nekris, o jų pirkimas tiesiogiai veikia ir naudotų mašinų rinką.
