Ukrainoje šiuo metu esantis politologas Alvydas Medalinskas pabrėžė, kad apie cheminio ginklo panaudojimą užsiminė okupuoto Donecko „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas. Politologo teigimu, dabar ukrainiečių Donbase laukia lemiama kova, o labiausiai tikėtini yra du rusų atakų variantai.
Atitinka grasinimus
Ukrainos batalionas „Azov“ pirmadienį vakare pranešė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje esančioje „Azovstal“ gamyklos numetė nuodingą cheminę medžiagą. Jungtinė Karalystė (JK) su partneriais mėgina patikrinti šiuos pranešimus.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.
„Informacija tikslinama, tačiau tai gali būti ir pirmasis Rusijos cheminio ginklo panaudojimas Ukrainoje“, – teigė ministras. Šiuos pranešimus šiuo metu tikrina ir JAV ir JK.
Šiuo metu Ukrainoje esantis Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigė neatmetantis galimybės, kad Rusija prieš ukrainiečius iš tiesų panaudojo cheminį ginklą.
„Tai yra pakankamai reali galimybė jau vien dėl to, kad tokį cheminį ginklą grasino panaudoti vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vienas iš karinių struktūrų vadovų – E.Basurinas“, – kalbėjo A.Medalinskas.
E.Basurinas teigė, kad „nėra prasmės šturmuoti požeminius gamyklos „Azovstal“ įtvirtinimus Mariupolyje, reikia „kreiptis į chemines pajėgas“.
Politologo A.Medalinsko teigimu, rusų kariai patiria iššūkių bandydami užimti šį objektą.
„Iš tikrųjų situacija „Azovstal“ gamykloje yra sudėtinga besiginančiai pusei, bet ir puolančiai pusei, nes ten labai daug komunikacijų, sudėtingas tinklas vamzdžių. Akivaizdu, kad tarp jų galima labai stipriai įsitvirtinti, ir labai sunkiai gali paimti tokią teritoriją“, – įvertino jis.
Tiesa, viešumoje netruko pasirodyti teigiančiųjų, esą cheminio ginklo panaudojimas nėra patvirtintas, o kalbos apie tokio ginklo panaudojimą yra naudingos Ukrainai.
Anot politologo, paaiškėjus, jog cheminis ginklas iš tiesų panaudotas, Vakarų šalys galimai manytų, kad jų rankos Ukrainai teikti rimtą ginkluotę dar labiau atsiriša.
„Bet ar E.Basurinas, vienas iš „Donecko liaudies respublikų“ vadovų, pasiūlęs naudoti cheminį ginklą – juk jis nėra Ukrainos žvalgas, kad sakytų, kas palanku Ukrainai. Jo grasinimai yra realūs, matyt, į tą faktą reikėtų žiūrėti toje šviesoje“, – įsitikinęs A.Medalinskas.
Ukrainos prašymai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė teigė, kad, nors tai įrodyti itin sunku, šiuo metu Vakarų valstybės tiria, ar iš tiesų Ukrainoje buvo panaudotas cheminis ginklas.
„Cheminio ginklo konvencija remiasi valstybių susižinojimo mechanizmu – dabar vyksta susižinojimas, apsikeičiama diplomatiniais laiškais, Ukraina informuoja organizaciją, prašydama stebėti situaciją, reiškia gilų susirūpinimą, kad gali ginklą naudoti, ir prašo valstybių pagalbos.
Ta pagalba pagal konvenciją yra ginklo atpažinimo sistemos, apsauginis inventorius. Bet taip pat Ukraina prašo būti atidiems dėl propagandos, nes Rusija tuo, ką daro pati, bando kaltinti kitą pusę“, – sakė I.Isokaitė-Valužė.
Teisės ekspertė teigė, kad cheminio ginklo galimas panaudojimas gali paraginti Vakarus svarstyti ir karinės jėgos panaudojimą.
„Politiškai, saugumo prasme, žmogiškąja prasme tokie dalykai kaip Bučos žudynės arba cheminio ginklo panaudojimas priartina prie tų raudonųjų linijų, kurios tarsi dar labiau paragintų Vakarus veikti ne tik pažadais, sankcijomis, bet jau galbūt ir svarstyti karinės jėgos panaudojimą“, – pabrėžė ji.
Du puolimo variantai
Ekspertų bendruomenei laukiant lemiamų mūšių dėl rytinės Ukrainos dalies, A.Medalinskas svarsto, kad dabar labiausiai tikėtini du Rusijos atakų variantai.
„Gali būti atakuojama Ukrainos kariuomenės dalis, kuri dabar stovi ties puolančia puse iš vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų – bandoma apsupti tas pajėgas einant nuo Charkovo žemyn, tada paliekami tokie miestai, kaip Dniepras, Zaporožė už tos galimos apsupties ribos.
Kitas variantas – didesnis apsupimas, jeigu iš tikrųjų smūgis būtų nukreiptas ir į Dnieprą, Zaporožę, ir ten susijungiama su iš Zaparožės ateinančiomis jėgomis. Tačiau nekalbu apie smulkesnius galimus katilus, kaip Mariupolio“, – įvardijo A.Medalinskas.
Politologas pabrėžė, kad nors viešojoje erdvėje kurį laiką jau vyravo optimizmas dėl rusų kariuomenės patirtų nesėkmių Ukrainoje, iš tiesų karo situacija išlieka labai rimta, o ukrainiečių rytinėje šalies dalyje laukia didžiulis išbandymas.
„Hitleris pradėjo karą siekdamas paimti Maskvą, jos nepaėmė. V.Putinas šiame kare norėjo paimti Kijevą ir jo nepaėmė. Bet po Hitlerio nesėkmės prie Maskvos buvo labai kruvinas, labai baisus ir daug lėmęs mūšis prie Staliningrado.
Tai dabar manau mūšiai ne tik Mariupolyje, bet ir likusiose Donbaso teritorijose, gal net ir pietų Ukrainoje, gali būti antroji labai rimtų mūšių fazė“, – įsitikinęs jis.
