„Kai važiuodamas dviračiu patyriau sunkią traumą, buvo sunku. Ypač psichologiškai. Teko du mėnesius praleisti lovoje. Medikų prognozės irgi nelabai guodė. Po to kelis mėnesius vaikščiojau su ramentais. Vis dėlto tikėjau, kad atsistatysiu. Ir tas tikėjimas vedė į priekį,“ – pasakoja R. Vilimas.
Kitaip ir negalėjo būti, nes ugniagesiai gelbėtojai moka įveikti sunkumus. Beje, jų apstu ne tik darbe, bet ir Stipriausiojo ugniagesio varžybų rungtyse, kurioms jis dabar ir rengiasi.
Pasak R. Vilimo, nors šios varžybos porą metų dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje ir nevyko, bet noras jose dalyvauti daugeliui jų niekur nedingo. O be pastangų ir prakaito, pergalių nebūna.
„Šiuo metu per savaitę po darbo laukia penkios treniruotės Biržuose, o savaitgaliais savo lėšomis važinėju į Šiaulius, kur yra visos galimybės pasirengti artėjančioms varžyboms, nes ten yra specialus bokštas, manekenai, kuriuos tenka traukti, siekiant laimėti labai brangias sekundes. Į šias treniruotes renkasi bendraminčiai, vyrauja sveika konkurencija, kuri irgi padeda siekti geriausių rezultatų,“ – pasakoja jis.
Kartu su juo treniruojasi ir biržietis ugniagesys gelbėtojas Marius Gasparėnas. Beje, 2019 m. nepatekę į šalies rinktinę, juodu į Stipriausiojo ugniagesio varžybas Mozelyje (Vokietija) vyko savo lėšomis ir tarp 80 dalyvių, dvejeto rungtyje, užėmė antrąją vietą. O pernai Lenkijoje, kur vyko šios varžybos, dalyvavo Lietuvos rinktinės sudėtyje, kur buvo užimta pirmoji vieta.
Nors sudaryti komandos šiemet vyksiančioms varžyboms vien iš biržiečių ir nepavyks, bet komandai reikalingą penketuką, kaip tikisi jis, tikrai suras.
Romualdas neabejoja, kad jose aktyviai dalyvaus ugniagesių sporto trauką pajutę ar išbandę ir kitų miestų ugniagesiai gelbėtojai. Žodžiu, jose bus daug azarto, įtampos ir noro nugalėti. Jo manymu, stipri fizinė parengtis ugniagesių darbe – būtinybė, nes šiame sporte įgyti įgūdžiai praverčia ir gesinant gaisrus, ir gelbstint žmonių gyvybes.
Biržuose ugniagesiu gelbėtoju R. Vilimas dirba jau septynerius metus. Dar mokydamasis mokykloje nusprendė, kad pasirinks šį kelią. Kitaip, matyt, ir būti negalėjo, mat nuo mažens daug laiko praleisdavo gaisrinėse, – gaisrus gesino jo senelis, ugniagesiu gelbėtoju iki šiol dirba ne tik jo tėtis, bet ir krikštatėvis.
Neįsivaizduoja ugniagesys savo gyvenimo ir be sporto. Žaidė futbolą ir krepšinį, prakaitą liejo ir treniruoklių salėje.
Kadangi gaisrinėje budi kas ketvirtą parą, tad kitas tris dienas, baigęs kursus, Romualdas dabar treneriu dirba treniruoklių salėje.
Paklaustas, kas padeda siekti tikslo, patikina, kad svarbu nepasiduoti, o gebėjimas įveikti save, visada suteikia stiprybės. Svarbus jam ir palaikymas šeimoje. Jis tikisi, kad ir per Šiauliuose vyksiančias Stipriausiojo ugniagesio varžybas, sėkmės jam ir visai komandai linkės žmona Amanda su dukrele Nikole.
