Pagrindinis šios dovanos autorius – „Vičiūnų grupės“ vadovas, V.Matijošaičio vyresnysis sūnus Š.Matijošaitis. Jis įteikė tai, ko visuomenė reikalavo kelias pastarąsias savaites, – paskelbė datą, kada Sovetske (Kaliningrado sritis) neliks lietuviško kapitalo įmonės.
Š.Matijošaičio skaičiavimais, tai gali užtrukti 3–4 mėnesius.
Daugeliui kauniečių toks delsimas gali pasirodyti nepateisinamai ilgas, tačiau įmonės vadovas pirmą kartą pateikė bent jau kažkokį konkretų terminą.
Viso šaršalo, įtampos ir sugadintų nervų ląstelių buvo galima išvengti tai padarius anksčiau. Be arogancijos, išsisukinėjimų pateikiant visiems žmonėms suprantamus argumentus.
Juk kai kurios žinomos ir puikia reputacija garsėjančios užsienio šalių įmonės taip pat pasiliko kelių mėnesių rezervą pasitraukti, tačiau principinę poziciją paskelbė nedelsdamos.
Dabar rengti protesto akcijų dėl įmonės vadovų trypčiojimo vietoje ir nenoro nutraukti ryšių su agresija Ukrainoje išgarsėjusia šalimi jau kaip ir nėra priežasties.
Net jeigu „Vičiūnų grupė“ perkels gamyklą į Lenkiją, tokį sprendimą bus galima tik sveikinti.
Pirmiausia – tai draugiška Lietuvai kaimyninė šalis, kurioje verslas regi nemažai privalumų. Antra – į Lenkiją vien dėl ekonominių paskatų keliasi ir daugiau lietuviškos kilmės įmonių, todėl įprastomis aplinkybėmis nuo verslo reikalų smarkiai nutolę žmonės šio žingsnio net nepastebėtų.
Nors dalis kauniečių turbūt neatsisakys „Vičiūnų grupės“ gaminių boikoto, o internete ir toliau klaidžios raginimas nesilankyti „Amber Food“ tinklo restoranuose, bankrotas „Vičiūnų grupei“ turbūt negresia. Jos vadovai net neužsiminė apie nepakeliamus finansinius sunkumus, kurie prislėgtų uždarius gamyklą Rusijoje. Galima spėti, kad sukaupta nemažai rezervų, kurių užtektų keleriems metams.
Vis dėlto V.Matijošaičiui ir „Vičiūnų grupės“ vadovams pernelyg atsipalaiduoti nevertėtų – budrūs stebėtojai nepaleis jų iš akių ir fiksuos kiekvieną žingsnį.
Galima spėti, kad miesto taryboje, kurioje daugumą turi V.Matijošaičio suburta visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, artimiausiais mėnesiais nebus priimta didelį atgarsį ir prieštaringą vertinimą
keliančių sprendimų.
keliančių sprendimų.
Kiekvienas toks projektas atsiduria viešojoje erdvėje ir pavirsta komentatorių taikiniu, o tuomet gali išryškėti labai nepalankių aplinkybių.
Erzinti kauniečius naujais abejotinos reikšmės sumanymais neužgesinus verslo Rusijoje sukelto gaisro ir teberusenant buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus V.Šiliausko korupcijos skandalui, V.Matijošaičiui būtų tikra savižudybė.
Jis išvis turėtų kasdien lenktis „Vieningo Kauno“ frakcijai miesto taryboje, kad ji lig šiol išliko tokia vieninga.
Gal visi jos nariai yra įbauginti ar saistomi abejotino skaidrumo verslo ryšiais su miesto valdžia?
Sunku tuo patikėti. Kai kalbama apie svarbiausią gyvenime moralinių vertybių patikrinimą, tokios prielaidos neatrodo rimtos.
Vis dėlto V.Matijošaičiui bei „Vieningo Kauno“ vadovams nereikėtų atsipalaiduoti ir šioje vietoje – visai neaišku, kiek esamų bendražygių norės tęsti darbą miesto taryboje ir tikrasis vaizdas išryškės pradėjus sudarinėti kandidatų sąrašą prieš artėjančius rinkimus.
Pasitraukti iš aktyvios veiklos ir leisti „Vieningam Kaunui“ išsivaikščioti būtų visiškas pralaimėjimas, todėl V.Matijošaičiui reikės labai rimtai pagalvoti, kaip jo išvengti.
Nebus labai linksmas šįkart V.Matijošaičio gimtadienis. O visai neseniai, 2018-ųjų sausį, net švenčiant Vilniaus gimtadienį jis prie vieno stalo Kauno senamiestyje esančiame restorane sėdėjo kartu su žinomais visuomenininkais E.Jakilaičiu, A.Tapinu, tuometiniais sostinės savivaldybės vadovais.
Įdomu, ar dabar jie priimtų kvietimą kartu švęsti Kauno mero sukaktį?
