„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda.
„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.
ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
Rusija per dieną nesugrius
Ingrida Šimonytė tikina, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijų tikslas yra sukelti spaudimą Rusijai. Pasak jos, Rusija bando pavaizduoti, kad sankcijos neveikia taip, kaip turėtų, rodydama atsigaunantį rublio kursą, tačiau toks rodiklis šiuo metu nieko neįrodo.
„Visi turime išlikti blaivaus proto ir suprasti, kad, kokias sankcijas beįvestų Vakarų šalys, Rusija per vieną dieną nesugrius. Tai neįvyks“, – „The Economist“ tinklalaidėje teigė I. Šimonytė.
„Kaip galima matyti iš dabartinio rublio kurso (atsigavimo – ELTA), bandoma tai pavaizduoti: „Žiūrėkite, sankcijos neveikia, nes rubliui sekasi“. Mes visi turime įsigilinti į detales ir suprasti, jog tai nėra tikra rinka, daugiau nebėra tikros rublio rinkos“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė aiškina, kad svarbiausios sankcijos Rusijai yra energetinių išteklių ir finansų sektoriuose. Pasak jos, dėl dujų yra galimi sprendimai, ir Lietuva yra to pavyzdys, o energetiniai ištekliai yra pagrindinis Kremliaus pajamų šaltinis.
„Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę”, – tvirtino premjerė.
„Yra susitarimas dėl anglies, kai kuriose šalyse yra sprendimai dėl naftos, tarp jų ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje tai buvo savarankiškas naftos perdirbimo gamyklos sprendimas nebenaudoti rusiškos naftos gamybos pasiūlymams”, – sakė ji.
I. Šimonytė mano, kad sankcijų realus poveikis Rusijai gali užtrukti dėl jos ekonomikos dydžio.
„Taip neveikia, kad, šiandien įvedus sankcijas, rytoj karas būtų sustabdytas. Tai užtruks ilgiau, nes Rusija turi didelę ekonomiką, deja, dar turi erdvės judėti ir toliau tęsti karą”, – aiškino premjerė.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Tarp siūlymų yra įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.
Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.
