Jakobas Woellensteinas pasakojo, kad Lietuvoje esantys Vokietijos kariai puikiai supranta dabartinės situacijos rimtumą ir esant reikalui, stotų ginti bet kurios NATO valstybės.
„Man atrodo, kad jie dabar labai gerai supranta, kad čia yra rimtas atvejis, kodėl jie visą laiką čia tarnavo, kad Vokietija siunčia karius į Lietuvą, suprasdama, kad čia ne Lietuvai kažkokia paslauga, o bendras mūsų saugumas. Mes čia visi kaip NATO aljansas turime gintis“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“ pasakojo fondo direktorius.
„Vokietijos politikai kreipia daug dėmesio, kas vyksta Ukrainoje. Čia yra konfliktas Ukrainoje, Rusija agresorius, aišku, bet mes nesiųsim aktyviai savo karių į Ukrainą kariauti, nes mes kaip NATO norime atsilaikyti nuo to konflikto, vis tiek bandydami kuo stipriau padėti ukrainiečiams“, – apie galimybę padėti kariais Ukrainoje pridūrė jis.
Lietuvoje gyvenantis ir šeimą sukūręs J.Woellensteinas sakė, kad bėgti iš šalies reikalo kol kas nemato. Anot jo, puikiai suprantama, kad Rusijai įžengus į Lietuvą būtų peržengta ne tik šalies, bet ir viso NATO aljanso siena.
„Visą laiką kalbame, ar reikia bėgti dabar iš Lietuvos su šeima, aš sakau, kad kai čia prasidės karas, kai rusai eis per tą sieną, tai čia padarys įtaką visiems, net ir Berlyne ar Vašingtone nebus saugiau nei čia, nes yra ta pati teritorija.
Aišku, jeigu prasidėtų karas tarp Rusijos ir NATO, tai čia (Lietuvoje – aut.) būtų pirmas frontas. Bet vis tiek, jei per tą sieną peržengia, tai gali būti pradžia trečio pasaulinio karo ir neliktų nei Lietuvos, nei Vokietijos, nei Rusijos“, – kalbėjo J.Woellensteinas.
Vis dėlto pačioje Vokietijoje požiūris kitoks. Atsargos leitenantas pasakojo, kad iki karo tik mažiau nei pusė Vokietijos visuomenės buvo pasiruošusi padėti ginti kitas NATO šalis karo atveju.
„Jeigu žiūrint į apklausas iki karo pradžios, tai buvo apie 40 proc. žmonių, kurie sakė, kad reikia apginti Lietuvą, Estiją ir pan. Didelei daliai žmonių tai buvo labai toli psichologiškai, nes „čia rytų Europa ir tai mūsų neliečia“.
Dabar, kai jau karas vyksta, visa tai yra mums arti. Aš visada aiškinu vokiečiams, kad iš Berlyno mums yra arčiau į Rusijos teritoriją, į Kaliningradą negu į Miuncheną Vokietijoje, kad čia nėra taip toli. Tas suvokimas dabar labai keičiasi, žiūrint, kiek dabar pabėgėlių atvyksta iš Ukrainos į Vokietiją, tas karas nėra toli ir jis liečia tiesiogiai“, – apie besikeičiančias nuotaikas pasakojo J.Woellensteinas.
Jis pasakojo, kad šiuo metu Vokietijoje yra apie 180 tūkst. aktyvių karių ir 80 tūkst. civilių darbuotojų. Jeigu būtų aktyvuoti visi galintys tarnauti asmenys nuo 18 iki 60 metų ir turintys karinį pasiruošimą, kovoti galėtų apie milijonas asmenų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholtzas karo Ukrainoje pradžioje sakė, kad kasmet Vokietijos kariuomenei bus skiriama 100 milijardų eurų. Vis dėlto, nors Vokietija yra viena didžiausių ginklų gamintojų, šios šalies kariuomenė nėra laikoma labai gerai apginkluota dėl tam tikrų priežasčių.
„Vokietijoje labai svarbi tvarka, viskas turi būti tvarkinga, tai jei turime tanką, kurio galinė lemputė neveikia, tai popieriuje jau rašo, kad netvarkingas. Karui puikiai funkcionuoja, bet į gatvę važiuoti negalima, nes galinė lemputė neveikia.
Jeigu žiūrime į Rusiją, tai yra 1500 tankų, bet matome, kiek jie veikia Ukrainoje. Daug iš jų yra seni arba kažkokios dalys yra blogos kokybės ir neveikia. Man atrodo, kad reikia atskirti, kas yra „ant popieriaus“, pagal tvarkas taikos laikotarpiu neveiksminga, bet realiai galima naudoti“, – dėstė jis.
J.Woellensteinas pridūrė, kad Vokietijos kariuomenei vis dėlto labiausiai trūksta įrangos, kuria būtų galima apginkluoti pačius karius: liemenių, šalmų, įrangos ryšininkams, naktinio matymo įrenginių. Vis dėlto, jis pridūrė, kad šioje krizinėje situacijoje galima pastebėti ir geras Vokietijos politikų iniciatyvas.
„Labai ilgai buvo keliamas klausimas, kaip galime atnaujinti naikintuvus „Tornado“. Vokietija pati neturi branduolinio ginklo, bet yra Vokietijoje amerikiečių branduolinių ginklų, kuriuos, esant poreikiui, Vokietijos naikintuvai gali nešti į tikslą. Bet šitie naikintuvai yra labai seni ir keletą metų buvo kalbama, ką daryti, ar reikia patiems gaminti, ar reikia pirkti.
Tai dabar buvo padarytas labai greitas sprendimas, kad mes pirksime iš amerikiečių naikintuvus F-35 ir tai buvo labai greitai nuspręsta“, – pasakojo atsargos leitenantas.
