Visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laikosi kiek kitokios pozicijos nei E. Gentvilas ir mano, kad LLRA-KŠS turėtų būti sudaryta galimybė pasirašyti Seime rengiamą nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą. Tačiau politikas pabrėžia, kad LLRA-KŠS atsiribojimas nuo Z. Jedinskio pareiškimų turėtų būti griežtesnis.
Taip pat L. Kačiūnas pažymi, kad susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos galės pasirašyti tik tos partijos, kurios turi bent du atstovus Seime. Tai reiškia, kad Seimo nario Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai) bei parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio partija „Laisvė ir teisingumas“ neturės galimybės dalyvauti susitarimo pasirašyme.
E. Gentvilas: LLRA-KŠS pirmininkas laikosi labai panašios pozicijos kaip ir Z. Jedinskis
Lietuvos liberalų frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas mano, kad LLRA-KŠS nepakankamai aiškiai atsiribojo nuo skandalingų Z. Jedinskio pareiškimų. Todėl politikas ir toliau laikosi pozicijos, kad ši partija neturėtų pasirašyti šiuo metu Seime rengiamų susitarimų dėl saugumo ir gynybos bei užsienio politikos.
„Man tai neatrodo nuoširdus atsiribojimas. Net sakyčiau taip: jeigu patikėtume, kad Z. Jedinskis visiškai savarankiškai veikia, tai Z. Jedinskis atsiribojo nuo partijos stabdydamas narystę, o ne partija atsiribojo nuo jo pasisakymų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Seimo narys akcentuoja negalįs tikėti V. Tomaševskio nuoširdumu, nes, pasak jo, LLRA-KŠS pirmininkas ne kartą buvo išreiškęs savo prorusiškas pažiūras. Pasak E. Gentvilo, LLRA-KŠS lyderis kritikavo propagandinių rusiškų kanalų uždraudimą, reklamavo Georgijaus juosteles bei viešai svarstė, kad Lietuva pati pastūmėjo Aliaksandrą Lukašenką į Rusijos prezidento Vladimiro Putino glėbį nepripažindama rinkimų Baltarusijoje.
„Neatrodė nuoširdus LLRA-KŠS atsiribojimas nuo Z. Jedinskio pareiškimų. Tuo labiau žinant, kaip intensyviai Lietuvoje išreklamavo Georgijaus juostelę ne kas kitas, o būtent pats partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Net ne kokios nors Rusiškos organizacijos, o būtent LLRA-KŠS lyderis“, – sakė E. Gentvilas.
„Tai nedrįstu kalbėti apie visą partiją, nes nežinau, kas jos vadovybėje, bet esmė tai, kad partijos vadovas labai panašių pozicijų laikosi kaip ir išsakytos ne vieną kartą Z. Jedinskio nuostatos. Todėl aš jokio nuoširdumo nematau ir turiu tą savo nuomonę“, – akcentavo jis.
Tačiau politikas pažymi, kad šios kritikos jis asmeniškai netaiko LLRA-KŠS narei parlamentarei Ritai Tamašunienei bei po Z. Jedinskio pasisakymų partiją palikusiai Seimo narei Beatai Petkevič.
„Darbo grupėje, kurioje rengiamas susitarimas, dalyvauja Rita Tamašunienė, aš jau ją pažįstu daugelį metų, nieko blogo aš negaliu apie ją pasakyti. Bet pasirašyti turėtų partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Ir štai čia aš matau, kad partijų vadovai turėtų suklusti“, – pabrėžė E. Gentvilas.
L. Kačiūnas: manau, kad LLRA-KŠS turėtų pasirašyti nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą
Visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos procesą koordinuojantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas nepalaiko E. Gentvilo išsakytos idėjos ir mano, kad darbo grupėje rengiamą gynybos susitarimą turėtų pasirašyti ir LLRA-KŠS.
„Tai yra parlamentinė partija, R. Tamašunienė dalyvauja kaip atstovė darbo grupėje, yra labai dalykiška, jos kai kurie pasiūlymai yra įtraukti kaip pasiūlymai, kurie papildo mūsų variantą. Matau labai dalykišką nusiteikimą iš jos pusės“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat pabrėžia, kad susitarimo dėl saugumo ir gynybos pasirašymas LLRA-KŠS būtų tam tikras įsipareigojimas nepriklausomai, europinei Lietuvai.
„Tai yra tam tikrai daliai visuomenėje atstovaujanti politinė jėga ir visus, kiek įmanoma reiktų įtraukti į bendrą sprendimą, į bendrą viziją. Tai yra svarbu ir natūralu, kad jeigu jie susitarimą pasirašytų, tai būtų tam tikras įsipareigojimas nepriklausomai, transatlantinei europinei Lietuvai. Tai yra įrodymas, kad tu esi Vakarų pusėje, Lietuvos pusėje, o ne V. Putino pusėje“, – akcentavo politikas.
Vis tik NSGK pirmininkas pripažįsta, kad norėtųsi, jog LLRA-KŠS griežčiau atsiribotų nuo Z. Jedinskio išsakytų prorusiškų pareiškimų.
„Tai šiame etape aš nematau priežasčių, kodėl R. Tamašunienė neturėtų tęsti darbo, partija dalyvaus tame susitarime, bet, aišku, atsiribojimas nuo to veikėjo pareiškimų turėtų būti griežtesnis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Susitarimo projekto rengimą koordinuojantis politikas taip pat teigia, kad kol kas darbo grupėje parlamentinių partijų atstovams liko susitarti tik dėl dviejų aspektų: visuotinio privalomo šaukimo ir dėl gynybos finansavimo formuluočių.
„Aš labai kažkaip nenoriu skubėti su pažadais, kada galėtume pasirašyti, ieškome geriausių formuluočių, geriausio teksto. Skiriame dėmesį kokybei, o ne kiekybei“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Susitarimą pasirašys partijos, Seime turinčios daugiau nei du atstovus
Liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas taip pat atkreipia dėmesį, kad dar nėra iki galo aišku, pagal kokį principą bus atrenkama, kokios partijos galės pasirašyti šiuo metu Seime rengiamus susitarimus
„Kas pasirašinės šį partijų susitarimą, kažkaip niekas nekelia šio klausimo. Aš jį iškėliau, premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad tai yra prasmingas klausimas, bet atsakymo ir sprendimo nėra“, – akcentavo E. Gentvilas.
Pasak jo, esminis klausimas, ar susitarimus galės pasirašyti ir Seimo nario P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai) bei parlamentaro R. Žemaitaičio partija „Laisvė ir teisingumas“, turinčios Seime tik po vieną atstovą.
Tačiau L. Kasčiūnas teigia, kad sprendimas, kas turėtų pasirašyti susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, rastas.
„Susitarimą pasirašys turinčios daugiau nei vieną narį Seime partijos“, – informavo L. Kasčiūnas.
