Vidaus reikalų ministerijos (VRM) beveik pusmetį rengta viešojo sektoriaus reforma pagaliau peržengė ir Seimo slenkstį. Ji pristatyta valdančiojoje koalicijoje, taip pat jungtiniame Ateities bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų posėdyje.
Planuojamų pokyčių nedrįstama vadinti reforma ir dažniau užsimenama apie valstybės tarnybos tobulinimą.
Toks atsargumas suprantamas, mat ankstesnė valdžia irgi žadėjo revoliuciją: valstybės tarnyba turėjo tapti perpus mažesnė, o darbas joje – prestižinis, gerai apmokamas.
Prieš trejus metus pradėtos ir bemaž 100 mln. eurų turėjusios kainuoti reformos iniciatoriai ypač didžiavosi sukurta centralizuota atrankos į valstybės tarnybą sistema.
Dabar siūlomos reformos vienas pagrindinių pokyčių – naikinti valstybės tarnautojų atrankas rengusį Valstybės tarnybos departamentą (VTD) ir sugrąžinti senąją tvarką.
Buvo nušvitusios akys
VTD uždarymui neprieštaraujama, tačiau ketinimai grąžinti senąją atrankos tvarką vertinami prieštaringai.
Dėl tokių planų Vyriausybei priekaištų buvo pažerta ir valdančiojoje koalicijoje. Ypač tam prieštaravo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas liberalas Ričardas Juška.
Politikas „Lietuvos rytui“ pripažino išsakęs nepasitenkinimą, kad atranką vėl norima decentralizuoti: „Dabartinė tvarka pasiteisino. Visiems buvo nušvitusios akys, keletą metų buvo gerokai mažiau skundų dėl korupcijos ir nepotizmo, kai atrankas laimėdavo savi.
Ypač bloga padėtis buvo savivaldybėse. Jau prieš konkursus dažniausiai būdavo žinoma, kas juos laimės. Dabartinė tvarka šį momentą buvo eliminavusi.“
Tiesa, R.Juška pripažino, kad centralizuota atranka taip pat yra gana gremėzdiška, konkursai trunka per ilgai: „Net patys VTD atstovai mums yra skundęsi, kad karjeros laiptais ir toliau neretai kopia draugai ar draugų draugai. Bet dabartinė tvarka vis tiek daug geresnė nei buvusi.“
Išgirdo pritarimą
Anot R.Juškos, siūlymą atsisakyti centralizuotos atrankos skeptiškai įvertino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Liberalas teigė iš jos ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės išgirdęs pažadą, kad bus ieškoma būdų, kaip nesugriauti to, kas pasiteisino.
„Vyriausybės vadovės palaikymo sulaukiau ir dėl kitos problemos. Ypač savivaldybėse žmonės darbą gali gauti tik pasinaudodami partine linija. Jeigu valdančiajai partijai nepriklausai, darbo nė nesitikėk. Tad, manau, ir šią problemą reikia spręsti“, – dėstė R.Juška.
Jau prakalbo kitaip
Po tokių valdančiųjų kalbų staiga kiek kitaip prabilo ir reformos autoriai.
Antai bendrame Seimo komitetų posėdyje vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė jau užsiminė, kad įstaigų vadovų atranka ir toliau esą vyks centralizuotai.
Tiesa, VRM atstovė dar nežino, kas ją atliks, bet svarstė, kad į šį procesą bus siekiama įtraukti ir personalo atranką vykdančias agentūras, kurios esą galėtų patikrinti ir pretendentų psichologines savybes.
Anot S.Ščajevienės, vadovų paieškai ir atrankai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Mat šiuo metu net 30 proc. konkursų neįvyksta, nes nėra dalyvių arba kandidatai neatitinka reikalavimų.
Viceministrės teigimu, bene pagrindinė problema, kad konkursus rengiančios institucijos net pačios nežino, kokių vadovų ieško.
Be to, esą sudėtinga pritraukti kandidatus, ypač jaunesnio amžiaus, todėl juos planuojama vilioti siūlant ne tik didesnę algą, bet ir galimybę tobulėti. Tuo turėtų užsiimti vietoj VTD steigiama Viešojo valdymo agentūra.
Saugiklių dar ieškos
Planuojama, kad biudžetinių įstaigų vadovų darbo užmokestis bus siejamas su vidutine mėnesio alga ir nuolat indeksuojamas. Taip pat ketinama atsisakyti darbo stažo kriterijaus.
Viceministrė aiškino, kad įgyvendinus reformą stiprūs vadovai turės daugiau laisvės patys nuspręsti, kiek pavaldinių jiems reikia ir kiek jie uždirbs.
Tiesa, paprašius detaliau paaiškinti, kaip vyks atrankos ir kaip valdiškoms įstaigoms pavyks išvengti giminių ir draugų antplūdžio, reformos autoriai nedaugžodžiavo.
„Buvo akcentuoti du dalykai: centralizuotą atranką vadovų lygiu siūlome išlaikyti.
Specialistų lygmens atranka būtų decentralizuota – tai suteiktų daugiau lankstumo valdant žmogiškuosius išteklius. Tačiau svarbu rasti saugiklius, kad atrankos būtų skaidrios“, – raštu „Lietuvos rytui“ atsakė S.Ščajevienė.
Iš pateikto atsakymo taip ir liko neaišku, ar dabartinė atrankos sistema nepasiteisino ir kodėl, kuo naujoji tvarka bus pranašesnė, taip pat kada bus apsispręsta, kokiu keliu vis dėlto bus einama.
Kelia daugiausia ginčų
Ateities komiteto vadovas Raimundas Lopata „Lietuvos rytui“ pripažino, kad atranka kelia bene daugiausia ginčų, nors svarių argumentų yra ir už vieną, ir už kitą modelį.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas „laisvietis“ Vytautas Mitalas sakė, kad pirminiai VRM tikslai atrodo patraukliai, bet nežinia, koks bus galutinis rezultatas.
Bet politikas yra už tai, kad būtų atsisakyta žemesnės grandies valstybės tarnautojų centralizuotos atrankos, nes ji esą nepasiteisino, buvo labai formalizuota, o „vietomis – tuščiavidurė“.
Tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui priklausantis konservatorius Kęstutis Masiulis mano, kad neįmanoma atskirai vertinti vieno daug apimančios reformos elemento, nors ankstesni bandymai reformuoti valstybės tarnybą nebuvo sėkmingi, todėl gailėti esą nėra ko.
Užuot mažėjęs, aparatas tik pūtėsi
Kai kuriuos su naująja valstybės tarnybos reforma susijusius įstatymų projektus Seimui ketinama pateikti jau šį pavasarį, tačiau, pasak vidaus reikalų viceministrės S.Ščajevienės, realūs pokyčiai turėtų prasidėti tik nuo 2023 metų.
Reforma esą turėtų paliesti ne tik valstybės tarnybą, bet ir visas 3885 viešojo sektoriaus įstaigas, kuriose šiuo metu dirba per 350 tūkst. žmonių, tarp jų – 55 tūkst. valstybės tarnautojų.
Ankstesnės reformos metu valstybės tarnautojų skaičių žadėta mažinti daugiau nei perpus – iš 52,6 tūkst. žmonių turėjo likti apie 20 tūkst.
Prieš trejus metus žadėtiems pokyčiams įgyvendinti planuota išleisti maždaug 100 mln. eurų. Dabar planuojamai pertvarkai ketinama atseikėti 27 mln. eurų.
Pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą, Lietuva tarp 38 Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių valstybių užima 20 vietą. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 36-a.
