Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vienas lyderių Z.Jedinskis praėjusį penktadienį sustabdė savo narystę partijoje.
Taip jis aplenkė pačią partiją, kuri jau ketino tai daryti. Po šio Z.Jedinskio žingsnio LLRA-KŠS lyderis V.Tomaševskis atsiribojo nuo audrą sukėlusių pareiškimų, kad Lenkija turėtų išstoti iš NATO ir sudaryti sąjungą su Rusija.
Partija prisiekė, kad ji lojali Lietuvai ir apskritai yra „provakarietiška“.
Klasikinis elgesio, kaip vyniotis iš situacijos taip, kad tik dar labiau blogintum savo reikalus, pavyzdys! Iš pradžių mėgini apsimesti, kad nieko neįvyko, esą Z.Jedinskis tik skelbė savo „asmeninę nuomonę“, kurią netgi reikia gerbti ir ginti.
Ir tik po to, kai svilėsių kvapas ima gelti šnerves, mėgini rodyti principingumą, tačiau ir vėl visiškai neįtikinamai. Ką reiškia narystės sustabdymas? Lyg ir atsiribojama, lyg ir ne? Ir kažkada ta narystė gali būti nebesustabdyta? Kokiomis sąlygomis?
Žodžiu, akivaizdu, kad tai – bandymas gudrauti, su pačiu veikėju susitarus, kad jis pats tai padarys, o ne partija. O kodėl ji nenori to daryti? Todėl, kad nesupykdytų savo „jedinstvinių“ rinkėjų, kurie sudaro svarbią elektorato dalį.
Bet stengiantis išlaviruoti užlipta ant to grėblio, kurio smūgis ir yra skaudžiausias. Tai – Lenkija. Sunku ir įsivaizduoti, kaip į tokius dalykus reaguojama Varšuvoje.
Juk ne tiktai Lenkijos valdžia, bet ir visuomenė šiuo metu išgyvena milžinišką paramos Ukrainai pakilimą, kuris stebina net pačius lenkus ir skatina kalbėti apie kokybiškai naują ryšio su šia valstybe etapą.
Kai po Krymo aneksijos pats V.Tomaševskis šventė gegužės 9-ąją su Georgijaus „koloradke“, tai sudavė geroką smūgį jo partijai Lenkijoje, ryšys su kuria LLRA-KŠS gyvybiškai svarbus. Tačiau, palyginti su dabartiniu skandalu, tai gali būti tik žiedeliai.
O jau dabar vartykis nesivartęs, bus tik blogiau – tolyn ta kryptimi, kuria yra nukeliavusi ir „Jedinstvo“.
