Atkakliai rodė dėmesį
Justės mama vonioje pastebėjo į vandenį pamerktas dukters kelnaites. Vanduo buvo kruvinas. Tačiau tą dieną trylikametė bijojo mamai pasakyti, kas jai atsitiko.
Vyriškis mergaitę susirado ir ėmė kalbinti per internetinę platformą „Instagram“. Jis klausė, ar tėvai tikrina Justės telefoną, ar kas nors turi galimybę pamatyti jų susirašinėjimą.
Pirmąją tyrimo dalį „Spąstai vaikams internete: buvęs banko tarnautojas vertė aukas filmuotis nuogas, viliojo į miškelį“ skaitykite čia.
Jis atkakliai ėmė rodyti dėmesį – rašė, kad ji graži, patraukli, „seksi“, norėtų ją apkabinti.
Nepažįstamasis paklausė, ar ji drįstų pasibučiuoti su drauge, o jis žiūrėtų. Prašė nusifotografuoti su trumpiausiu sijonu, kokį ji turi.
Iš pradžių mergaitė buvo atsargi, paklausė, kiek jam metų, prisipažino bijanti bendrauti. Ji rašė, kad yra dar vaikas, kad jai tik trylika metų. Tačiau tai vyriškio nesustabdė.
Ne kartą kviečiama susitikti mažametė vis atsisakydavo. Bet tvirkintojas nesiliovė rodyti jai dėmesio – toliau rašė žinutes. Jis elgėsi gudriai, jaukinosi mergaitę, prašė niekam apie jį nepasakoti.
Patikli ir naivi mergaitė pamažu pasidavė viliotojo įtakai.
Jis Justę pakvietė susitikti į vieną sostinės prekybos centrų.
Nieko bloga neįtardama mergaitė nuėjo į prekybos centrą, kur buvo įkalbėta vykti į kitą vietą. Vyras auką nusivežė į svečių namus.
Netikėjo, kad nuskriaus
„Kodėl tu ėjai su nepažįstamu vyru į svečių namus?“ – paklausė mama, kai Justė jai pagaliau papasakojo, kad buvo išprievartauta.
Mergaitė atsakė, kad iki paskutinės akimirkos netikėjo, kad maloniai su ja bendravęs jaunas vyras padarys ką nors bloga.
Justė – drovi, savimi nepasitikinti, jai sunku pasakyti „ne“. Tokios mergaitės nesiginčydamos paklūsta suaugusiesiems, neįžvelgia jų piktų kėslų. Tuo ir naudojasi seksualiniai nusikaltėliai.
Lemtingą dieną Justė savo mamai pasakė, kad eis susitikti su drauge.
„Jai buvo liepta apie tai niekam nepasakoti. Vis dėlto kitą dieną ji apie tai papasakojo draugei, o ši man užsiminė, kad dukra nori pasikalbėti.
Išgirdusi, į kokią siaubingą situaciją pakliuvo dukra ir kas su ja buvo daroma, aš taip pat patyriau didelį šoką. Be galo skaudu žinoti, kad buvo nuskriaustas tavo vaikas. Aš dar ir dabar negaliu apie tai ramiai kalbėti, mano kūnas iš streso virpa“, – drebančiu balsu „Lietuvos rytui“ kalbėjo Justės motina.
Neįstengė pasipriešinti
Nusiviliojęs mergaitę į svečių namus vyriškis paprašė atsisėsti jam ant kelių, pabučiavo. Tada paguldė ant lovos, kišo į burną lyties organą.
Mergaitė bandė priešintis, bet jėgos buvo nelygios. Iš streso mažametė sustingo, nežinojo, ką daryti.
Nusikaltėlis prieš mergaitės valią ją prievartavo ant lovos ir duše. Mergaitė vis bandė jį atstumti, bet dėl amžiaus ir psichologinių ypatumų buvo bejėgiškos būklės ir neįstengė pasipriešinti.
Vėliau teisme prievartautojas neneigė, kad nusivežė auką į svečių namus, bet aiškino, neva mergaitė pati ant jo užlipo, viską darė savo noru.
Tačiau vyriškio kaltę patvirtino ir nuoseklūs mergaitės parodymai, ir susirašinėjimas.
Iš žinučių paaiškėjo, kad būtent jis siekė bendrauti, nuolatos kvietė ir įtikinėjo susitikti.
Suaugęs vyras manipuliavo vaiku – tai rašė, kad nemėgsta prievartos, tai kad jam sugadinta nuotaika, melavo tikrąjį amžių.
Žinodamas, kad mergaitei vos 13 metų, jis vis tiek kvietė ją susitikti siekdamas tenkinti lytinę aistrą.
Mergaitę atakavo ir toliau
Justė išgyveno didelį fizinį ir dvasinį skausmą, dar ir dabar užsidariusi kambaryje vienumoje kartais verkia.
Patyrusi prievartą trylikametė ilgai jautė ne tiktai baimę, bet ir kaltę. Atsikratyti slegiančio kaltės jausmo padėjo psichologas. Į konsultacijas ir terapijos seansus teko vaikščioti apie metus.
Kuo galėdama dukrai stengiasi padėti ir mama, kuriai balandžio mėnesį vėl teks eiti į teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme.
„Dukra labai stengiasi viską pamiršti. Bet kai pirmos instancijos teismas prievartautojui turėjo skelbti nuosprendį, tas vyras mano dukrai vėl ėmė siųsti žinutes – reikalavo, kad ji teismui pasakytų tai, kas būtų naudinga jam.
Prievartautojas net ir atsidūręs teisiamųjų suole rašė aukai, ja manipuliavo, vertė pasijusti kaltą. Kodėl tokiems nėra uždrausta bendrauti su aukomis, kodėl jiems leidžiama daryti spaudimą nukentėjusiesiems?“ – stebėjosi Justės mama.
Pradėjo blogiau mokytis
Ne vienus metus vaikščiodama į teismo posėdžius Justės mama vis priversta patirti emocinį sukrėtimą. Klausytis prievartautojo išvedžiojimų labai skaudu.
Justei taip pat teko dalyvauti apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Būdama labai drovi ji neįstengė žodžiu papasakoti visko, ką patyrė, ką jai darė prievartautojas. Mergaitė tai išdėstė raštu.
Po to, kai patyrė seksualinę prievartą, Justė pradėjo blogiau mokytis, jai sunkiau susikaupti.
Pasikeitė ir jos požiūris į klasės berniukus. Mergaitė ėmė jų vengti, jais nepasitikėti, nors anksčiau gerai sutardavo.
Paklausta, ar prievartautojas atsiprašė, Justės mama atsiduso: „Jis neva atsiprašė, bet kalbėjo gudriai – esą savęs tokiu nelaiko. Jau nuo pat pradžių jis bandė kaltę versti mano dukrai – neva pati atsisėdo jam ant kelių, bučiavo, atsegė džinsus. Bet tai buvo grynas melas.“
Justės mama tikisi, kad prievartautojas sulauks tinkamo atpildo.
Iš savo skaudžios patirties ji patarė kitiems tėvams kuo dažniau kalbėtis su vaikais, bandyti ramiai išklausinėti, su kuo jie bendrauja, susirašinėja.
Skambino vaizdo skambučiais
Kartais seksualiniai priekabiautojai internete užmeta tinklus labai plačiai, jų aukos skaičiuojamos dešimtimis.
29 metų vyriškis vaikų ieškodavo socialiniame tinkle „Facebook“, nuo jo nukentėjo daugiau kaip 20 vaikų iš įvairių šalies vietų.
Užmezgęs pažintį priekabiautojas aukoms skambindavo vaizdo skambučiais, demonstruodavo lyties organus, prašydavo save liesti, atsiųsti intymių nuotraukų. Po to jis reikalaudavo dar daugiau ir grasindavo paviešinti jau atsiųstus vaizdus.
Vienai iš aukų buvo grasinama, kad ji bus išprievartauta ir apsvaiginta narkotikais.
Kitas priekabiautojas iš Utenos, taip pat veikęs tinkle „Facebook“, nuskriaudė šešias mergaites, kai kurioms jų – vos 12 metų.
Uteniškis kūrėsi melagingas paskyras, prisistatydavo paaugliu, o įgavęs pasitikėjimą prašydavo atsiųsti nuotraukų.
Vieną mergaitę jis baugino ir šantažavo, kad paviešins jau atsiųstus nepadorius vaizdus, ir reikalavo atlikti lytinį aktą su kitu jaunuoliu ir viską transliuoti.
Mergaitė buvo taip stipriai įbauginta, kad viską padarė taip, kaip liepė priekabiautojas.
Pelnęs nepilnamečių pasitikėjimą ir gavęs jų intymių nuotraukų uteniškis kai kuriuos vaizdus paviešino – įkėlė į interneto svetaines, išplatino mokyklos pokalbių svetainėje.
Viena iš nukentėjusių mergaičių buvo taip psichologiškai sugniuždyta, kad net mąstė apie savižudybę.
2021 m. gruodžio 20 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė 20 metų uteniškiui nuosprendį už vaikų išnaudojimą pornografijai, tvirkinimą ir disponavimą pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojami vaikai. Nuteistajam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Procesas nesibaigė, dar turės žodį tarti aukštesnės instancijos teismas.
Iki tol uteniškiui, kuris užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įpareigotas registruotis policijoje, iš jo paimtas kompiuteris.
Tačiau ar vien tokie suvaržymai gali sustabdyti verbuotojus, kurie veikia virtualiame pasaulyje?
„Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai teigė, kad tobulėjant technologijoms, kurias naudoja ir nusikaltėliai, vertėtų pamąstyti apie naujas kardomąsias priemones.
„Turėtų būti skiriamos ne formalios, o efektyvios priemonės.
Teismai galėtų tokio pobūdžio bylas nagrinėti operatyviau, nustatyti terminus. O kad iškrypėliams skirtos bausmės pasiektų tikslus, galbūt vertėtų juos gydyti, įpareigoti lankyti terapijos seansus?“ – svarstė teisininkai.
Priekabiautojai griebiasi meilikavimo ir šantažo
– Kaip internete atpažinti seksualinius verbuotojus? – paklausiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, kurie narplioja tokius nusikaltimus.
– Tokius nusikaltėlius galima išskirti pagal tam tikrus įspėjamuosius ženklus.
Jie meilikauja, skiria daug dėmesio, domisi tokiais pat dalykais kaip ir jų aukos, yra labai dėmesingi. Bendravimas rutuliojasi greitai. Sako komplimentus, liaupsina profilio nuotrauką. Leisdami aukai jaustis gerai ar pasijusti išskirtinei priekabiautojai padarys bet ką, kad įgautų pasitikėjimą.
Priekabiautojai kalba apie seksą internetu, prašo atsiųsti seksualinio pobūdžio nuotraukų motyvuodami tuo, kad kiti jauni žmonės taip pat siunčia tokias. Tačiau suaugusiesiems draudžiama turėti seksualinių ryšių su asmenimis, nesulaukusiais pilnametystės.
Taip pat tokie žmonės ragina persikelti į privatesnę erdvę – kviečia į draugus „Facebook“, BBM, „WhatsApp“ ar kitose bendravimo programėlėse, kur yra privataus pokalbio paslauga.
Priekabiautojai naudojasi pokalbių kambariais, nes ten lengviau užmegzti ryšius ir įgauti kitų pasitikėjimą. Siekdami suvilioti atlikti tiesioginį seksualinio pobūdžio veiksmą jie gali pasiūlyti perkelti pokalbį į tokias srautinių transliacijų platformas kaip „Skype“.
Jie prašo pokalbį laikyti paslaptyje arba sako, kad jeigu kas nors apie jį sužinos, auka turės rūpesčių. Priekabiautojai nenori, kad aukos šeimos nariai ar draugai sužinotų apie bendravimą, nes artimieji gali ištiesti pagalbos ranką.
Jiems būdingi nuotaikų svyravimai. Priekabiautojai, rodydami dėmesį ir meilikaudami, siekia kontroliuoti jaunus žmones. Jei nepilnametis nepaklūsta, jie staiga pradeda elgtis šiurkščiai.
Priekabiautojai dažnai sako: „Mano internetinė vaizdo kamera sugedusi.“
Kai kurie jų apsimeta esantys panašaus amžiaus berniukai ar mergaitės, tačiau pasako, neva jų internetinė vaizdo kamera sugedo, todėl jų negalima matyti.
Be to, vaizdo kameros transliacija gali būti suklastota. Jeigu matėte žmogų per internetinę kamerą, dar nereiškia, kad tai tikrai buvo tas žmogus.
– Kaip priekabiautojai paveikia vaikus ir įtikina jiems paklusti?
– Naršydami internete, socialiniuose tinkluose vaikai jaučiasi kur kas laisvesni, atviresni, todėl tampa ir labiau prieinami kitiems.
Priekabiautojai išmano psichologiją – žino, ką, kaip ir kada pasakyti, dažnai apsimeta aukų bendraamžiais.
Jie pusiau žaidimo forma arba imituodami draugystę pradeda prašyti intymių nuotraukų. Gavę tokių atvaizdų ir siekdami gauti jų daugiau priekabiautojai gali imtis šantažo – reikalauti daugiau nuotraukų, kad nepaviešintų tų, kurias jau gavo.
Įtarimų turėtų sukelti, jeigu vos susipažinęs asmuo ima siekti artimo bendravimo, kviečia socialiniuose tinkluose bendrauti privačiomis žinutėmis, labai giria, pripažįsta įsimylėjęs, nori susitikti.
Į tokius pareiškimus reikėtų reaguoti atsargiai, nepasiduoti emocijoms.
Mat spontaniški prisipažinimai neretai būna melagingi – gražiais žodžiais apgavikai siekia kuo greičiau įgyti pasitikėjimą.
– Kokias programėles tokie žmonės dažniausiai naudoja?
– Dažnai yra naudojamos „Facebook“, „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“ ir „Messenger“ programėlės.
– Kaip elgtis tėvams, jeigu nepilnametis pasako, kad jam grasinama arba jis šantažuojamas?
– Sužinojus, kad vaikas bendrauja su įtartinu asmeniu ar kad jam grasinama, reikėtų įsitikinti, ar vaikas nebesidalija jokia informacija, ar nutraukė bendravimą su asmeniu ir jį užblokavo. Tada būtina išsaugoti įrodymus – nieko neištrinti – ir kreiptis pagalbos.
