Iš opozicijos ne kartą buvo girdėti nuogąstavimų, ar Seimui šiuo klausimu pavyks laiku atrasti sutarimą.
Tačiau konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas tikina, kad diskusijos dėl merų įgaliojimų jau eina į pabaigą, pasak jo, liko susitarti tik dėl detalių, kurios nėra esminės.
Politikas taip pat pažymi, kad esminių nuomonių skirtumų ieškant kompromiso tarp partijų atstovų nebuvo, tačiau daugiausiai aistrų, anot politiko, kėlė patys merai.
Savo ruožtu valstiečių atstovė Guoda Burokienė kiek skeptiškiau vertina darbo grupės pasiektą pažangą ieškant sutarimo dėl merų įgaliojimų. Seimo narės teigimu, kol kas pavyko susitarti tik dėl to, kad neatsirastų savivaldybės tarybos pirmininko pareigybė. Todėl politikė tikina, kad teigti, jog kompromisas surastas – dar per anksti.
A. Vyšniauskas: daugiausiai aistrų kėlė merai, tačiau sutarimas iš esmės pasiektas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A. Vyšniauskas teigia, kad diskusijos darbo grupėje dėl merų įgaliojimų jau eina į pabaigą.
„Darbo grupė eina į pabaigą savo darbo. Tai reiškia, kad mes jau turime tokį pirminį įstatymo projekto variantą, dėl kurio dar siauresniame rate, redakcinėje kolegijoje pirmadienį galbūt jau ir baigsime diskutuoti. Na ir tada jis jau, matyt, keliaus į tokias platesnes diskusijas ir apibendrinimus“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
Pasak konservatorių atstovo, susitarimas iš esmės yra pasiektas, nes susitarti liko tik dėl tam tikrų detalių, kurios nėra esminės.
A. Vyšniauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp įstatymo projektą rengiančių partijų didelių nuomonių skirtumų nebuvo. Visgi politikas tikina, kad daugiausiai aistrų derinimo procese kėlė patys merai.
„Darbo grupėje nebuvo jokių kategoriškų, esminių ginčų netgi tarp mūsų, socialdemokratų ir kitų opozicijos atstovų. Sakyčiau, kad daugiausiai aistrų visame tame procese daugiausiai kažkodėl kelia patys merai, jie yra nuolat nepatenkinti kažkokiais dalykais. Ir susidaro vaizdas, kad vos ne jie patys nenori tų tiesioginių merų rinkimų“, – sakė jis.
„Nes visa tai, kas buvo keliama ir socialdemokratų, ir kitų frakcijų, kurios su savo merais, be abejo, kalbasi, tai beveik viskas yra priimta. Tiesą pasakius, tame projekte padaryta tiek daug įvairių nuolaidų, kompromisų ir kitų dalykų, kad aš neįsivaizduoju, kaip galėtų kažkas nepritarti tam projektui, ypatingai merai. Bet, man rodos, čia kažkoks ir politinis suinteresuotumas tas aistras toliau kaitinti“, – taip pat pažymėjo jis.
A. Vyšniausko teigimu, buvo pasiektas sutarimas, kad meras nebus tarybos narys, jis bus vykdomosios valdžios institucijos atstovas. Pasak Seimo nario, pasiektas sutarimas ir dėl mero kadencijų, taip pat, dėl to, kas vadovaus tarybai.
„Dėl kadencijų sutarėme – trys kadencijos po keturis metus. Toliau buvo ilgesnė diskusija dėl to, kas vadovauja tarybai, nes meras nebūdamas tarybos nariu kaip ir negali turėti balso teisės taryboje, bet buvo surastas modelis, vadovaujantis kelių kai kurių kitų šalių pavyzdžiu, kad meras gali ne pirmininkauti posėdžiui, bet vesti jį, atitinkamai turėti didelę įtaką darbotvarkių sudarymui. Tai čia buvo padaryti kompromisai“, – sakė jis.
Parlamentaro teigimu, taip pat turės šiek tiek didėti savivaldybės tarybos narių kontrolės galia, atsirasti tam tikras balansas.
„Esminis principas yra tai, kad meras bus vykdomosios valdžios atstovas. Tai reiškia, kad jis po savimi turės ir administraciją, ir kai kurias kitas struktūras. Jis nebus tarybos narys, jis tikriausiai pirmininkaus tarybos posėdžiams, bet ir tiek. Ten jo galia ir santykis su taryba pasibaigs. Atitinkamai toliau yra diskusijos dėl kai kurių pareigūnų skyrimo, dėl to, kaip vicemero skyrimo ir atleidimo procedūra atrodo, faktas tame turi dalyvauti taryba, kaip išvengti įvairių“, – paaiškino politikas.
Konservatorius viliasi, kad jau po Velykų, balandžio 21 dieną galės įvykti balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Vėliau, pasak jo, bus galima svarstyti vietos savivaldos įstatymą
„Tai priimame Konstitucijos pataisą, tada artimiausiu metu yra registruojama būtent vietos savivaldos įstatymo pataisos. Ir šią Seimo sesiją, tai yra iki liepos mėnesio pagal visas procedūras mes puikiausiai procesą užbaigiame“ , – savo lūkesčius išsakė jis.
A. Vyšniauskas akcentavo, kad dabar tiesioginių merų klausimas ir balsavimas dėl Konstitucijos pataisų labiausiai priklauso nuo opozicijos.
„Valdančioji dauguma turi 74 balsus, valdančioji dauguma dėl Konstitucijos pataisų balsuos šimtu procentų, mes mobilizuosime viską, ką galime. Atsakomybė dėl Konstitucijos priėmimo yra opozicijos pusėje. Jeigu opozicija nesudreifuos, tiesioginių merų institutas Konstitucijoje bus įtvirtintas“, – sakė jis.
G. Burokienė neslepia skepsio: dar yra nemažai kabliukų
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė G. Burokienė, dalyvaujanti darbo grupėje, kurioje sprendžiama dėl merų įgaliojimų, kiek skeptiškiau vertina sutarimo perspektyvą. Pasak politikės, kol kas sutarta tik dėl to, kad neatsirastų savivaldybės tarybos pirmininko pareigybė.
„Vertinti, kad jau visiškai viskas pasiekta, visi kompromisai suderinti tikrai taip nėra. Mes vienintelį kompromisą, kurį pasiekėme ir kuris tikrai yra pagrindinis, kad nebūtų įvestas trečias valdymo organas, tai tarybos pirmininkas. Ir tuo viskas pasibaigė“, – Eltai sakė G. Burokienė.
„Velnias slypi detalėse. Dabar kaip tik vyksta projekto rašymas ir rašo jį atskirai 5 žmonės iš darbo grupės. Kol mes nematysime to projekto, tai aš tikrai skeptiškai esu nusiteikusi, nes tikrai yra labai daug neaiškumų, labai daug nesuderintų klausimų ir palikti paskutinei nakčiai kaip studentai, tikrai abejoju, ar tai yra gera mintis. Nes kur diskutuoti yra tikrai labai daug vietos“, – taip pat pažymėjo ji.
Valstiečių atstovė teigia, kad LVŽS supranta merų ir savivaldybių asociacijos nuogąstavimus ir supranta jų išsakytas pozicijas.
„Dar nėra aišku, kas bus vicemeras, koks jo vaidmuo, ar jis tarybos narys, ar ne tarybos narys. Neaiškios iki galo dar mero funkcijos, ar jis tiesiog galės pasirašinėti darbotvarkę, dalyvauti, ar turės balso teisę, ar neturės. Greičiausiai neturės balso teisės taryboje. Tai tada kyla klausimas, kaip jis galės įgyvendinti savo kaip išrinkto asmens rinkiminę programą. Tai dar tikrai yra labai nemažai tų kabliukų“, – teigė ji.
G. Burokienė atkreipia dėmesį, kad dėl mero įgaliojimų dar laukia nemažai diskusijų Seime, nes kol kas, pasak jos sutarimo yra ieškoma tik darbo grupėje.
„Tai, ką pateiks darbo grupė, tai viena. Paskui prasidės svarstymai Seime, komitetuose, Seimo narių pasiūlymai pradės eiti, įvairių suinteresuotų asmenų pasiūlymai, kol jie bus apsvarstyti, aš manau, kad dar ne vieni klausymai bus. Tai koks tas įstatymas galutinis bus, aš dar turiu daug skepsio“, – sakė Seimo narė.
„Kažkaip optimistiškai labai žiūri valdantieji, bet apsidrausti taip pat reikia. Nes laiko yra tikrai jau labai nedaug“, – taip pat pažymėjo ji.
