„Nuo pat pradžių kalbėjome, kad, jei balandžio pabaigoje dar bus nepaprastosios padėties poreikis – tai viena iš galimybių būtų padaryti trumpą pertrauką ir numatyti balsavimus dėl Konstitucijos pakeitimo“, – Eltai teigė Seimo pirmininkė. Pasak jos, toks sprendimas būtų priimtas, jei situacija Ukrainoje nesikeistų teigiama linkme.
„Nepaprastoji padėtis yra susieta su karo situacija, kuri kinta nuolatos. Mes visi tikimės, kad iki to laiko Ukraina laimės ir nebebus karo. Tačiau jei situacija visgi bus labai aštri ir įtempta – tada reikės apsispręsti dėl nepaprastosios padėties poreikio. Ir čia visada yra galimybė turėti trumpą pertrauką – kad ir pusės dienos pertrauką, kurios metu būtų balsavimai dėl esminių pavasario projektų. O būtent tokie yra Konstitucijos pakeitimai. Vienaip ar kitaip sprendimas bus. Seime yra toks konsensusas, kad mes balandžio pabaigoje, įvertinę situaciją, rasime būdą turėti balsavimą dėl Konstitucijos pakeitimo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai nėra idealus sprendimas (...), tačiau tai yra vienas iš galimų sprendimo būdų“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad, tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsta nepaprastoji padėtis. Šalyje galiojant tokiam režimui, negalima spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų. Todėl viešoje erdvėje būgštaujama, kad gali įstrigti ir tiesioginių merų rinkimų klausimas. Neatlikus konstitucinių įstatymo pataisų, keistųsi merų rinkimo tvarka – nebebūtų galima merų rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Mat balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.
Į pavasario sesijos darbų programą taip pat įtraukti dar keli Konstitucijos pataisų projektai: leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų, bei siūlymas panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar eiti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo. Dėl visų šių pakeitimų Seimui liko tik galutiniai balsavimai.
