Savo ruožtu komunikacijos ekspertai įvertino Kremliaus propagandos poveikį Lietuvoje, kokių tikslų režimas siekia kuriamais naratyvais apie Ukrainos karo pabėgėlius ir kaip reikėtų atpažinti melagienas.
Paragino vertinti atsargiai
Gyvenimo sąlygomis Lietuvoje besiskundžiantys ukrainiečiai, teiginiai apie valdžios pamirštus lietuvius, atimamas darbo vietas ir vaikų vietas darželiuose – tokius ir panašius mitus pastaruoju metu galima išvysti viešojoje erdvėje.
Premjerė I.Šimonytė pastebėjo, kad tokių žinučių tik daugėja.
„Propagandos bus, todėl turime būti atsargūs. (...) Tokių žinučių daugėja viešojoje erdvėje, prie to prisideda ir propagandos malūnas, kurio tikslas ir yra kompromituoti ukrainiečių kovą už savo nepriklausomybę, todėl reikia labai atsargiai į tokias žinias žiūrėti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad žmonių yra visokių, todėl ir realių situacijų gali pasitaikyti įvairių. „Mano patirtis iš savanoriavimo registracijos centre yra tokia, kad žmonės paprastai būna labai pavargę, emociškai labai stipriai išsekę. Dažniausias pageidavimas, kurį aš girdėjau iš žmonių, (...) kad tiesiog būtų galima saugiai kažkur padėti galvą ant pagalvės ir pailsėti“, – pasakojo I.Šimonytė.
Kokių tikslų siekia?
Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis portalui lrytas.lt teigė, kad užtenka vos keliolikos ar keliasdešimt Kremliaus režimo propagandistų, veikiančių Lietuvoje, kad jautrios visuomenės grupės tokią informaciją sugertų ir skleistų toliau daug didesniu mastu.
„Vertinu tai kaip pumpuojamą informaciją, kurią pasigauna jautrios visuomenės grupės. Buvo tik laiko klausimas, kada tam tikros visuomenės grupės pradės kreivai žiūrėti į pabėgėlius“, – įsitikinęs A.Armalis.
Anot jo, kuriamas naratyvas apie tai, kaip atvykę ukrainiečiai atims lietuvių darbus, lengviausiai paveikia žemo konkurencingumo profesijų atstovus, pavyzdžiui, kepėjus ar siuvėjus, kurių darbuose ne toks svarbus kalbos barjeras.
„Tačiau tokiems žmonėms visada reikia informacinės žiežirbos – ją, manau, parūpina priešiškas mums režimas. Ir iki tol jis užsiimdavo mėginimais skaldyti mūsų visuomenę, o dabar taip veikia mėgindami įbauginti ukrainiečiais“, – kalbėjo A.Armalis.
Komunikacijos ekspertas prisimena, kad pirmosios melagienos apie neva vagiančius Ukrainos karo pabėgėlius buvo paskleistos Lenkijoje pirmąją karo savaitę, paaiškėjus, kad tai yra pagrindinė pabėgėlių kryptis. Dabar, anot jo, tokia pati propaganda eksportuojama į Lietuvą.
„Kuo daugiau šalyje atsiranda ukrainiečių, tuo daugiau pagrindo tokiu būdu kelti baimę. O keldamas baimę Kremlius užsiima tuo, kuo visada norėjo užsiimti – skatinti nepasitikėjimą savo valdžia, Europos Sąjunga, NATO, ir didinti susipriešinimą visuomenėje“, – aiškino jis.
Skleisdama visuomenę priešinančius naratyvus, A.Armalio teigimu, Rusija stengiasi Europos Sąjungoje turėti kuo daugiau vengrijų.
„Rusų propaganda stengiasi į valdžią atvesti alt-right (kraštutinius dešiniuosius – aut.past.), neva tautininkus, nacionalistus euroskeptikus, taip mėgindami silpninti ES.
Lietuvoje tokia informacija sutapdavo su judėjimais, remiančiais žmones, kurie nepatenkinti ES, NATO. Galutinis tikslas yra Europos Sąjungoje turėti kuo daugiau vengrijų“, – įvardijo A.Armalis.
„Matome, ką sako Vengrija – dabar ji pasisako prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Tai yra labai parankus sąjunginingas Rusijai“, – pridūrė jis.
Kiek žmonių paveikia?
Vis dėlto, A.Armalis įsitikinęs, kad Lietuvoje Kremliaus propaganda paveikia tik nedidelę dalį visuomenės, o procentaliai šį skaičių galėtume įvertinti pagal neseniai atliktos apklausos duomenis, kuria teirautasi, kiek šalies gyventojų gintų Lietuvą, jeigu ją užpultų Rusija.
„Turime paskutinę apklausą, kiek žmonių yra pasiruošę ginti valstybę ginklu ar kitomis priemonėmis – matome, kad beveik 80 proc. gintų, o 20 proc. ne“, – priminė jis.
A.Armalio teigimu, Kremliaus naratyvas, siekiant įbauginti, sukelti nepasitenkinimą, pyktį, kuriamas įvairiais pjūviais, o žinutės kuriamos įvairiems visuomenės sluoksniams. „Jeigu aš esu užtikrintas dėl savo darbo, tai galbūt sunerimsiu dėl vietų darželyje ar mokykloje“, – pastebėjo jis.
Išgirdus panašias žinutės A.Armalis siūlo paklausti savęs, kam toks naratyvas yra naudingas, ir kas tą informaciją skleidžia.
„Pagrindinis patarimas išgirdus tokią žinutę yra užduoti sau klausimą, kam tai naudingiausia? Kam naudingiausia kalbėti, kad ukrainiečiai atims mano darbą, mano vaiko vietą daržely?
Reikėtų paieškoti papildomos informacijos, nepulti tikėti pirma žinutė, pirmuoju skaičiumi. Be to, pasižiūrėti, kokie žmonės dalijasi tokia informacija. Jei tas žmogus pasisakė prieš daugumą valstybės sprendimų, tada iškelti klausimą, kodėl jis nuolat pasisako prieš valstybės sprendimus?“ – nurodė jis.
Lietuva – vieninga kaip niekad?
Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas lrytas.lt teigė manantis, kad dalis apžvalgininkų, politologų pervertina dezinformaciją skleidžiančių komentatorių poveikį, taip pat klysta manydami, kad „minios“ tokių komentatorių yra realūs žmonės, kuriuos kartais įvardija „liaudies balsu“.
Pats M.Lapinskas teigė šiuo atveju labiau pastebintis dūmus negu ugnį.
„Be jokios abejonės, rusai turi spec. operacijas, kurios, jeigu tiesiogiai ir nedegina lietuvių bei ukrainiečių draugystės, tai bent benzino garų į internetinę erdvę pripurškia, kad šitos temos liepsnotų geriau“, – svarstė jis.
M.Lapinsko teigimu, skleidžiamas melagienas lengva pastebėti – istorijos, frazės kartojasi, scenarijai – paprasti.
„Sukurti melą apie tai, kad „mačiau, kaip ukrainiečiai sėdi kavinėje prekybos centre ir duoda šimto eurų banknotą ir grąžos neprašo“ daug proto nereikia, tokią istoriją lengva įsiminti ir pakartoti“, – pastebėjo jis.
Anot specialisto, propaganda siekiama bendro nestabilumo, susipriešinimo, siekiama susilpninti viso pasaulio pasipriešinimą Rusijos agresijai.
„Nepaisant to, kad kaip tik prieš šią agresiją daug kalbėjome apie Lietuvos susipriešinimą, prarajas tarp vienų ar kitų visuomenės grupių, po vasario 24 dienos Lietuva vieninga kaip niekada istorijoje – gal išskyrus nepriklausomybės siekimo metus. Dėl to tokie komentarai ir bandymas suskaldyti tokio didelio efekto neturi, išskyrus tai, kad kažkas iš to uždirba pinigų.
O jei kas nors rašo tokius komentarus nuoširdžiai, tai jie tiesiog kvailiai, nes jie galėtų už tokius komentarus dar ir pinigų iš rusų gauti“, – kalbėjo M.Lapinskas.
„Tie propagandistai ar propagandiniai kanalai yra save pakankamai susikompromitavę ir kompromituoja save toliau. Anksčiau ar vėliau jiems ateis galas. Jeigu jį norėtųsi pagreitinti – informacinė higiena visiems praverstų. Portalai uždraudė anoniminius komentarus, viešąją erdvę atšviežino. Kuo daugiau melo kurs troliai, tuo žmonėms lengviau bus jį atpažinti“, – įsitikinęs jis.
