Institucijos vadovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti š. m. vasario 23 d. VDI priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kuriuo VDI vienašališkai nusprendė, jog NTAKD nebuvo sudaryta palanki atmosfera darbe, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
NTAKD direktoriaus prof. R. Čiužo teigimu, demokratinėje valstybėje turi būti laikomasi teisės normų ir kaltinant kuo nors žmogų ar įstaigos vadovą, jam turi būti suteikta galimybė susipažinti su kaltinimais ir išsakyti poziciją, pateikti informaciją.
„Deja, sprendimą priėmusi Valstybinė darbo inspekcija to net nepaisė. Sužinojęs, kad yra atliekamas tyrimas pagal kelis anoniminius buvusių ar esamų darbuotojų skundus, prašiau leisti dalyvauti posėdyje nagrinėjant šį klausimą. Prašymas nebuvo patenkintas – byla išnagrinėta raštu ir už nugaros priimtas sprendimas mane pripažinti kaltu. Net nežinau, kas ir kuo mane kaltina tariamu psichologiniu spaudimu, kurio netoleruoju nei darbe, nei gyvenime. Tikiu teismų objektyvumu, tad ginsiu savo interesus, tik, panašu, kad teks bylinėtis su anonimais“, – sako R. Čiužas.
Balandžio pradžioje šalių susitarimu, Ministrės Pirmininkės iniciatyva, pareigas paliekantis prof. R. Čiužas tvirtina tai padaryti nusprendęs, norėdamas nutraukti nepagrįstas viešas diskusijas, kurios kenkia jo ir NTAKD reputacijai, ir norėdamas teisme įrodyti savo nekaltumą.
Pasak jo, apmaudu, kad teisinėje valstybėje formuojasi praktika, kai anoniminiai skundai tampa svarbesni už konkrečius įrodymus, suinteresuotų pusių paaiškinimus, teisę į atsakomąją nuomonę.
„Tai yra nerimą kelianti tendencija valstybės tarnybai. Formuojasi praktika, kai bet kurioje įstaigoje parašius anoniminį skundą su išgalvotais kaltinimais, gali nukentėti nekaltas darbuotojas. O kas gali paneigti, kad tokie skundai neišgalvoti, siekiant atlaisvinti darbo vietą kam nors kitam? Tokios istorijos gali atbaidyti žmones nuo valstybės tarnybos, kur labai reikalingi profesionalūs ir atsakingi darbuotojai. Be to, vargu, ar tokie atvejai paskatins atsakingai dirbti ir dabartinius valstybės tarnautojus“, – sako R. Čiužas.
Jo teigimu, per dvejus savo darbo metus departamente su kolegomis jis dirbo atsakingai įgyvendinant įstaigai pavestas funkcijas. Per šį laikotarpį įdiegta nemažai priemonių, gerinančių ne tik darbuotojų darbo ir laisvalaikio sąlygas, bet ir mikroklimatą darbe, o įstaigos darbuotojai skatinami ir finansiškai, ir kitomis motyvacinėmis priemonėmis. NTAKD yra viena iš tų įstaigų prie Vyriausybės, kurioje atlyginimai yra vis dar vieni mažiausių.
NTAKD direktorių atstovaujantis advokatas Sigitas Židonis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kol kas nėra susiformavusi aiški teismų praktika dėl kaltinimų psichologiniu spaudimu, ypač kai tokie kaltinimai yra anonimiški.
„Tokie dalykai turi būti įrodomi rašytiniais, vaizdiniais ar garsiniais įrodymais, asmenų liudijimais. Tarp darbdavio ir darbuotojo kilę nesusipratimai, diskusijos ar nuomonių išsiskyrimai darbiniais klausimais negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas. Pavyzdžiui, Darbo kodekso komentaruose psichologiniam smurtui priskiriami tik tokie veiksmai kaip, pavyzdžiui, grasinimai atleisti iš darbo, pasiekimų nuvertinimas žeminančiu būdu, siekimas apkaltinti nebūtais dalykais, atribojimas nuo kolektyvo ir bendrų reikalų, neadekvataus darbo krūvio nustatymas“, – tvirtina advokatas S. Židonis.
Be to, teisininko teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
„Administracinėn atsakomybėn traukiamam žmogui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad jis galėtų gintis, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju, NTAKD direktoriui VDI net nesuteikė galimybės susipažinti su skundais ir pateikti reikiamą informaciją“, – sako S. Židonis.
