Ukrainoje prasidėjęs karas paskatino aktyvius ir karybos reikalus išmanančius žmones burtis į įvairias iniciatyvas, viena tokių – vežti būtiniausias gynybos ir medicinos priemones beveik tiesiai į frontą. Daugiausia vežama šarvinių liemenių, šalmų, termovizorių, dyzelinių degalų ir medicinos priemonių kariams ir sužeistiesiems ligoninėse.
Socialiniame profilyje „Praeities žvalgas“ kovo 21 dieną paskelbta trumpa ataskaita, kiek įvairių reikalingų priemonių pavyko nugabenti į karo siaubiamą Ukrainą.
Per pirmąsias karo savaites į Ukrainą tokių liemenių išvežta daugiau kaip 600. Liemenėms gaminti išleista per 90 tūkst. eurų, prie jų savikainos sumažinimo labai daug prisideda be atlygio dirbantys savanoriai. Kaune pagamintos šarvinės liemenės jau išgelbėjo trijų karių gyvybę, nes sulaikė į juos pataikiusias kulkas.
Ukrainos karius pasiekė ir termovizoriai, kurių pavyko nupirkti be prekybos antkainio, o išleista suma siekia daugiau kaip 80 tūkst. eurų. Nupirkta ir reikalingų medicinos priemonių už beveik 50 tūkst. eurų, dar už tiek pat – suaukota. Į frontą iškeliavo ir 23 iš šios iniciatyvos aukų nupirkti arba žmonių paaukoti automobiliai.
Dalis krovinių pristatyta tiesiai į frontą (arčiausiai buvo 1200 metrų nuo kovos vietos), dalį kariai pasiima iš Kijeve lietuvių įkurtos bazės 60 kilometrų nuo fronto linijos.
Mažiausia „Praeities žvalgo“ iniciatyvai privataus asmens pervesta suma yra 3,8 euro, didžiausia – 4 tūkst. eurų. Įmonės dažniausiai aukoja 500–2000 eurų.
– Trečią kartą važiuosite į karo siaubiamą Ukrainą iki pat Kijevo. Ar daug adrenalino patiriate šiose kelionėse? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Š.Jasiukevičiaus, labiau žinomo kaip socialinio profilio „Praeities žvalgas“ kūrėjo.
– Būna momentų, bet trumpai. Daugiausia važiuojame saugiomis zonomis. Tiesa, per praeitą kelionę, kai nakvojome pas partizanus, gal už 8 kilometrų nukrito raketa. Kai ji naktį sprogo, buvo mintis, kad gal reikia apsirengti ir eiti į lauką pasižiūrėti, gal teks slėptis rūsyje. Nuo sprogimo langai taip sudrebėjo, jog manėme, kad ant galvos pažirs stiklai.
– Kalbantis atrodo, kad matant karą per TV jis gali sukrėsti labiau, nei važiuojant su svarbiu kroviniu iki pat Kijevo?
– Per TV viską parodo labai koncentruotai, todėl atrodo labai didelis masiškumas, nors iš tiesų tai nėra visai taip. Nekalbu apie Charkovą ar Mariupolį, mes iki ten nevažiuojame. Nors medicininės prekės pastarąjį kartą buvo skirtos būtent Charkovo ir Sumo miestų ligoninėms, tų prekių patys ukrainiečiai atvažiuoja pasiimti iš mūsų bazės.
Kijeve raketos krinta, du trečdalius jų numuša oro gynyba. Naktį matosi, kaip jos skrenda, girdisi, kaip jas numuša, jos nukrinta, bet viskas gana plačiai pasklidę.
– Ar teisingai suprantu, kad šių krovinių vežimas yra nelegali veikla?
– Realiai dauguma žmonių, kurie veža tai, kas reikalinga frontui, daro tai nelegaliai. Neturint išduotų licencijų negalima vežti medikamentų. Šarvinėms liemenėms transportuoti taip pat reikia eksporto licencijos, tiesa, skubos tvarka mums jau pavyko ją gauti. Galima vežti ne daugiau kaip 40 litrų degalų, o vienu reisu mes išgabenome 1 toną, nes buvo toks prašymas. Visi taip daro.
– Ko gero, labiausiai kariai džiaugiasi šarvinėmis liemenėmis, kurias patys Kaune ir pagaminate?
– Rinkos kaina viena tokia liemenė, kurią nuvežame į Ukrainą, kainuotų ne mažiau kaip 500 eurų, o mums pavyksta jas pagaminti už maždaug 150 eurų. Labai daug prisideda savanoriai.
Nuperkame dėvėtų šarvinių striukių, pagaminame plokštes iš šarvinio metalo. Taip pavyksta gerokai sutaupyti. Savanorių štabe, kur atvažiuojame, yra apie 80 žmonių, o iš jų tik 4 turi šarvines liemenes. Ir visur taip. Yra grupių, kuriose tų liemenių išvis nėra.
– Kaip prasidėjo ši veikla, kaip sužinojote, ką vežti, kur vežti, kaip vežti?
– Visada turėjau daug kontaktų Ukrainoje, su draugais susiskambinome jau pirmąją karo dieną. Dalis jų perėjo į teritorinės gynybos padalinius. Mano pažįstamų ratas toks, kad dauguma žmonių yra įsitraukę į gynybą. Reikia daryti viską dabar, nes po dviejų savaičių gali būti, kad jau nebereikės pagalbos. Karą Ukraina, neabejoju, laimės, tačiau mūsų pagalba galbūt padės išsaugoti ne vieną gyvybę.
– Gaunate iš karių ir gynybos savanorių sąrašus, ko jiems labiausiai reikia?
– Man sako, kad atsiųs sąrašą. Atsakau, kad ir taip žinome, nes visiems reikia to paties – šarvinių liemenių, šalmų ir termovizorių. Tas pat buvo ir 2014 metais. Yra ir medicinos priemonių specifika, bet kiti žmonės gali geriau pasakyti, yra mūsų komandoje už mediciną atsakingi asmenys.
– Esate ne kartą buvęs Černobylio atominėje elektrinėje. Ar joje įvykęs incidentas iš tiesų toks pavojingas?
– Mano galva, buvo net pavojingiau, nei rašė žiniasklaida. Vienu metu atrodė, kad situacija sudėtingesnė ir pavojingesnė nei visas Ukrainoje vykstantis karas. Buvo daug eskalacijos, kad padidėjo radiacinis fonas. Taip, jis padidėjo, nes tie bepročiai pravažiavo su vikšrine technika, tankais ir sukėlė radioaktyvų gruntą, kuris jau buvo 15–20 centimetrų gylyje.
Tačiau rimčiausia problema atsirado, kai atkirto elektros maitinimą. Černobylyje yra trys branduolinių atliekų saugyklos ir vienoje jų yra saugomas panaudotas kuras, kuris turi būti nuolat vėsinamas, o tam reikalingas nuolatinis elektros tiekimas. Jei jis nutrūksta, kuras gali vėl įkaisti iki tokios temperatūros, kuri sukels naują sprogimą, ir tai galėjo būti antras Černobylis.
– Ar Ukrainoje kariaujantys Rusijos kariai supranta, ką jie daro?
– Tie, kurie vykdo įsakymus, aišku, kad nesupranta. Kai pamatau, kokius į nelaisvę paima jų karius, visiškai akivaizdu, kad pas mus tiesiog nėra tokių kvailų žmonių. Mano šuo tikriausiai protingesnis už daugelį jų.
Bet tie, kurie duoda nurodymus, be abejo, supranta. Jų tikslas – padaryti kuo daugiau žalos ir įbauginti. Tačiau ukrainiečiai labai gerai laikosi.
