Dėl unikalių kepenų persodinimo ir sudėtingų kasos operacijų, kurios jau pateko į Lietuvos medicinos istoriją, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas 63 metų akademikas K.Strupas vadinamas auksinių rankų chirurgu, bet jį bando sutraiškyti teisėsaugos mėsmalė.
Byla šiam chirurgui sukurpta prieš keletą metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad būdamas Santaros klinikų generalinis direktorius ir praktikuojantis chirurgas K.Strupas 2018-ųjų sausį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.
Gydytojas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį esą davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo. Medikui buvo paskirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda. Šį teismo nuosprendį skundė ir nuteistieji, ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė.
Vilniaus apygardos teismas nuteistuosius išteisino neįrodžius, kad jie padarė jiems inkriminuojamas veikas, nes jokios faktinės medžiagos ekspertai nesurado, nematė ir 100 eurų.
Bet 2021 metų balandį Aukščiausiasis teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą šio teismo teisėjų kolegija nepakeitė pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems skirtų baudų dydžio.
Kovos už teisę operuoti
Sužinojęs apie panaikintą pilvo chirurgo licenciją K.Strupas tvirtino, kad nenuleis rankų. Medikas aiškino, kad nukentėjęs dėl ligonės, kurios pats nekonsultavo ir neoperavo, tik buvo paprašytas kolegų padėti jai susiorientuoti sudėtingoje situacijoje. Kartu su medicinos dokumentais, kurie buvo įteikti K.Strupui, galėjo patekti ir šis tas daugiau.
Chirurgui yra didelė mįslė, kas siekė jam uždrausti operuoti ligonius. Medikas buvo informuotas, kad užvertus bylą Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas įvertinti situaciją dėl jo licencijos stabdymo arba naikinimo.
Pirmąjį raštą, kuris ministeriją pasiekė praėjusių metų gruodžio 15 d., ministras Arūnas Dulkys persiuntė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, bet ši nutarė, kad teismo sprendimas nesusijęs su K.Strupo, kaip gydytojo, darbu.
Po kurio laiko iš Vilniaus apygardos prokuratūros atskriejo dar grėsmingesnis raštas, reikalaujantis vykdyti teismo sprendimą. Išsigandęs ministras A.Dulkys tuomet pagrūmojo Akreditavimo tarnybai, kuri šį kartą nusileido ministrui.
Panašiai aiškina ir K.Strupas. Jo teigimu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba iš pradžių nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti arba naikinti licenciją.
Tada teisėsaugos atstovai esą dar kartą paspaudė, todėl ministerija paprašė Valstybinės akreditavimo tarnybos darsyk apsvarstyti licencijos klausimą. O tuomet vis dėlto buvo nutarta naikinti pilvo chirurgo licenciją.
Priblokštas tokio sprendimo K.Strupas priminė, kad ne kartą jo vardą buvo bandoma apjuodinti.
„Kartą jau buvau „korumpuotas“, bet neradus įkalčių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Tada praėjus trims savaitėms man buvo pateiktas kitas kaltinimas dėl kyšininkavimo. Iš esmės tuos du kaltinimus turėjo ir galėjo man pateikti tuo pačiu metu. Bet viskas vyko kitaip.
Iš pradžių pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl korupcijos, bet jis nepavyko, tada – antras ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo.
Tai rodo, kad stengtasi kryptingai susidoroti su manimi“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo medikas.
Kaip toliau elgsis trypiamas K.Strupas? „Matyt, teks emigruoti. Juolab kad mane kviečia daug garsių medicinos centrų įvairiose šalyse“, – svarstė K.Strupas.
O kaip dėl ilgos eilės pacientų, norinčių, kad juos operuotų būtent K.Strupas?
„Aš išugdžiau daug gerų chirurgų, galinčių ir mokančių puikiai atlikti savo darbą“, – sakė akademikas.
Kreipėsi į ministrą
„Tai, kas šiuo metu vyksta su akademiku profesoriumi K.Strupu, netelpa į logikos rėmus.
Pirmiausia medikas tapo teisėsaugos pseudoambicijų auka.
Nepaisant to, šiandien yra atimta licencija. Ir licencija atimta – gal jūs patvirtinsite arba paneigsite – po jūsų sprendimo, kai buvo padarytas spaudimas Akreditavimo tarnybai. Gal galite paaiškinti šios istorijos esmę? Kiek dar reikia teisėsaugai savo ambicijas tenkinti ir jūsų rankomis tą žmogų naikinti?“ – taip ketvirtadienį į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį kreipėsi opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Bet A.Dulkys atsakė itin aštriai: „Operuokite net patį popiežių, bet jei iš Lietuvos žmonių bus imami kyšiai, su licencijomis bus taip pat.“ Ministras gynėsi, kad jokio spaudimo Akreditavimo tarnybai nedaręs, o ji esą vadovavosi teisės aktais.
Menkinama profesija
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas neprisiminė nė vieno atvejo, kai chirurgo licencija būtų buvusi panaikinta be rekomendacijos iš pradžių kuriam laikui ją sustabdyti.
Tik iš žiniasklaidos sužinojęs, kad didelę patirtį sukaupęs profesorius K.Strupas staiga neteko teisės operuoti pacientus, L.Labanauskas neabejojo, kad tai yra didelė žala visuomenei, netgi menkinama gydytojo profesija.
Gydytojų sąjungos vadovo nuomone, dėl panaikintos pilvo chirurgo licencijos K.Strupas turėtų kreiptis į teismą ir ieškoti teisybės.
„Manau, chirurgo licenciją galima atimti tik tada, jei yra padaryta didelė žala pacientui, jei sutrikdyta sveikata, yra rimtų pasekmių.
O kokį ryšį su kyšininkavimo tyrimu turi Valstybinė akreditavimo tarnyba, aš nežinau.
Ši tarnyba pirmiausia vertina gydytojo kvalifikaciją, jo gebėjimus, o ne santykius su pacientais ar medicinos etikos klausimus“, – kalbėjo L.Labanauskas.
Ragino taisyti teisės aktus
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis įsitikinęs, kad K.Strupo atvejis atvėrė rimtas spragas teisės aktuose, dėl kurių buvo taikyta neproporcinga sankcija.
„Teisinė problema ta, kad Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Vilniaus universitetu yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų steigėja.
Todėl ministerija galėjo nenukreipti rašto dėl licencijos svarstymo Valstybinei akreditavimo tarnybai, o kartu su Vilniaus universitetu rasti sprendimą, kuris būtų protingas“, – aiškino V.Andriukaitis.
Buvęs europarlamentaras ir gydytojo diplomą turintis politikas sakė nenorintis gilintis į K.Strupui iškeltą bylą ar teismo sprendimus, bet, anot V.Andriukaičio, panaikinti licenciją didelę klinikinę patirtį sukaupusiam chirurgui – nedovanotina klaida.
„Naikinti licenciją būtų prasminga tik tada, jei dėl tam tikrų gydytojo veiksmų nukentėtų pacientas, išsivystytų komplikacijų, kiltų pavojus paciento gyvybei.
Tuo metu dėl K.Strupo, kaip chirurgo, kvalifikacijos niekam nekilo abejonių. Tai yra aukščiausios kvalifikacijos chirurgas, kuris šalyje atlieka sudėtingiausias operacijas.
Nerandu atsakymo į klausimą, kodėl K.Strupui reikėjo naikinti licenciją, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija pasinaudojo Valstybine akreditavimo tarnyba kaip priemone siekti tam tikrų tikslų“, – svarstė V.Andriukaitis.
Jo nuomone, būtina kuo greičiau keisti teisės aktus, kad toks beprecedentis atvejis nepasikartotų.
Yra galimybė kreiptis dėl licencijos atnaujinimo
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kuriai vadovauja N.Ribokienė, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių profesoriui K.Strupui buvo panaikinta licencija – esą tokia informacija susijusi su gydytojo asmens duomenimis.
Šios tarnybos duomenimis, 2017–2021 metais Lietuvoje buvo panaikinta apie 3100 medicinos praktikos licencijų. Dauguma panaikintos dėl nepateiktų būtinų dokumentų, reikalingų joms pratęsti, arba asmeniui mirus.
Remiantis teismo sprendimais, per pastarąjį penkmetį panaikintos 6 medicinos praktikos licencijos.
Vadovaujantis Lietuvos medicinos praktikos įstatymo nuostatomis, dėl naujos licencijos išdavimo galima kreiptis praėjus trims mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
