Rusijai užpuolus Ukrainą ir netylant kalboms apie galimą platesnį karą Lietuvos gyventojai tapo mažiau kritiški ir mūsų šalies valdantiesiems politikams, ir valstybės institucijoms. Tai parodė kovo 10–19 dienomis atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Per mėnesį gana ryškiai – nuo 59,9 iki 64,8 proc. – ūgtelėjo pasitikėjimas kariuomene. Šiuo metu ja nepasitiki tik kas dešimtas šalies gyventojas. Į populiarumo aukštumas buvo pakylėtas ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vasario pradžioje šį politiką palankiai vertino 28,2 proc., nepalankiai – 35,3 proc. apklaustųjų, o dabar atitinkamai 39,9 ir 28,4 procento.
Išaugo pasitikėjimas ir pagrindinėmis valdžios institucijomis – Prezidentūra, Vyriausybe, Seimu. Matyt, apklausos dalyviai įžvelgė ir daugiau politikų racionalesnių veiksmų, ir didesnį sutarimą dėl svarbiausių šaliai reikalų.
Antai Vyriausybe prieš mėnesį pasitikėjo vos 15 proc., o nepasitikėjo 47,8 proc. piliečių, dabar šie skaičiai atitinkamai 22,8 ir 38,9 proc., Seimas įvertintas taip – 13,1 ir 51,1 proc. (kovas), 8,6 ir 58,9 proc. (vasaris).
Žmonės taip pat kur kas geriau nei anksčiau įvertino „Sodrą“, sveikatos apsaugą. Pastarosios srities vertinimui įtakos tikriausiai turėjo ir slūgstanti pandemija.
Vertindami visuomenės veikėjus gyventojai geresnį pažymį parašė ne tik A.Anušauskui. Gerokai pasistiebė premjerės Ingridos Šimonytės reitingas. Dabar šią politikę palankiai įvertino 35,5 proc., nepalankiai – 47,9 proc. apklaustųjų, o praėjusį kartą atitinkamai 24,3 ir 55,7 procento.
Palankiau nei anksčiau taip pat įvertintos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Netgi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakilo per kelias pakopas iš reitingų dugno.
Politikų rikiuotės lyderis liko prezidentas Gitanas Nausėda, o jam įkandin žengia socialdemokratų vedlė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Be to, šį kartą daugiau žmonių nei praėjusį kartą pareiškė, kad būtent šalies vadovas geriausiai atstovauja jų interesams (atitinkamai 11,5 ir 9,8 proc.). Pastarojoje lentelėje į viršų pakilo ir I.Šimonytė.
Užtat apklausos dalyviai buvo negailestingi kažkada vienam populiariausių šalies politikų Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui. Ko gero, tai lėmė ne viena priežastis.
Per visą Lietuvą nusirito galimos korupcijos skandalas, kai teisėsaugininkai sulaikė rekordinio 140 tūkst. eurų kyšio paėmimu įtariamą Kauno savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Dabar iš pareigų jau atleistas šis veikėjas – V.Matijošaičiui artimas jo komandos narys, politinis bendražygis, todėl dėl šios istorijos buvo paragintas atsistatydinti ir Kauno meras.
Beje, tyrimo dėl korupcijos laikinojoje sostinėje ėmėsi ne tik teisėsauga, bet ir Seimo Antikorupcijos komisija.
Negana to, V.Matijošaičio populiarumą smukdė ir neaiški pozicija dėl jo plėtojamo verslo Rusijoje. Kauno meras sulaukė nemažai kritikos viešojoje erdvėje – kai Rusijai užpuolus Ukrainą absoliuti dauguma verslininkų nuo agresorės ėmė gręžtis, „Vičiūnų grupė“, kurios bendraturtis yra V.Matijošaitis, nesuskubo stabdyti savo veiklos šioje šalyje ir trypčioja iki šiol.
Tuo metu partijų rikiuotėje didesnių pokyčių nėra. Socialdemokratai liko pirmoje vietoje, bet jų rėmėjų būrys jau ne pirmas mėnuo mažėja.
O antroje vietoje esančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ gerbėjų padaugėjo. Tiesa, šią politinę jėgą beveik prisivijo dalį rinkėjų susigrąžinusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kitos partijos jau gana pagarbiu atstumu atsilieka nuo pirmojo trejeto.
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“ ir „Vilmorus“.
