Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, 3 valandą ryto.
Jis galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą keičiamas dukart per metus.
Vienos valandos pokytis blogina sveikatą
2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo.
Mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai teigė, jog laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų).
„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika.
Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas.
Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė. Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas
Medikė įvardijo rizikas sveikatai ir patarė, kaip prisitaikyti, skaitykite paspaudę čia.
Įtaka biologiniam laikrodžiui
Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir taip vadinamosioms pelėdoms.
„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo.
Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – kalba R.Masaitienė.
Cirkadinių procesų darnią veiklą reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą. Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.
Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
