Šalių susitarimu balandžio pradžioje pareigas paliekantis įstaigos vadovas tvirtina, kad departamente vyksta nuoseklūs darbai, siekiant šalyje mažinti tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimą, tarp kurių nėra vietos nei psichologiniam smurtui, nei mobingui ar kitiems nederamiems veiksmams darbuotojų atžvilgiu.
„Susidūriau su labai nemalonia situacija – esu kaltinamais nebūtais dalykais, kurie žeidžia mane kaip darbuotoją ir žmogų. Kaltinimai remiasi keliais anoniminiais skundais, su kuriais neturėjau galimybės net susipažinti. Esu taikaus būdo, stengiuosi atsakingai atlikti darbus ir įgyvendinti Vyriausybės iškeltus uždavinius, tad su komanda dirbame surėmę pečius.
Apmaudu, jei kažkam iš buvusių ar esamų kolegų atrodo kitaip ir dėl to Vyriausybė, kuriai yra pavaldus departamentas, sulaukia neteisingos informacijos“, – sako R. Čiužas.
Pasak jo, gaila, kad dėl keleto asmenų inicijuotų nepagrįstų anoniminių skundų, kurie pateikiami visų darbuotojų vardu, juos nagrinėdamos laiką turi gaišti Vyriausybės kanceliarija, Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.
„Atsiprašau, jei ką nors įžeidžiau ar skyriau per mažai dėmesio bendriems darbams. Esu tik žmogus, neturiu galimybės suspėti visur. Galbūt ką nors galėjo įžeisti mano pagrįstas prašymas kokybiškai ir laiku atlikti darbus. Apgailestauju, jei buvau neteisingai suprastas.
Nuoširdžiai sakau – psichologinio smurto netoleruoju. Tam ne vieta nei darbe, nei gyvenime. Nepaisant to, esu juodinamas, aiškinuosi institucijoms, komisijoms, darbe vyksta nuolatiniai patikrinimai, auditai, o tai atsiliepia ir asmeninei sveikatai“, – sako prof. R. Čiužas.
Jo teigimu, įstaigoje, kaip ir kitose darbovietėse, vyksta natūrali darbuotojų kaita, o pagrindinė to priežastis – labai maži atlyginimai, kurie daug metų yra mažesni nei daugelyje kitų institucijų, nors departamentui kasmet pridedama papildomų funkcijų, bet ne asignavimų. Būtent todėl kai kurie žmonės renkasi geriau apmokamą darbą viešajame arba privačiame sektoriuje.
Pavyzdžiui, iki 2019 m. NTAKD vidutinis skyriaus vadovo atlyginimas siekė tik 1745 eurus, o vyriausiojo specialisto – vos 1376 eurus, neatskaičius mokesčių. R. Čiužui vadovaujant 2021 m. pabaigoje skyriaus vadovo atlyginimas pakilo iki 2018, o vyriausiojo specialisto – iki 1552 eurų, neatskaičius mokesčių.
Palyginimui, 2021 m. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vadovo atlyginimas siekė 2837 eurus, o vyriausiojo specialisto – 1829 eurus, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos skyriaus vadovo – 2627 eurus, o vyriausiojo specialisto – 1955 eurus, neatskaičius mokesčių.
„Ne kartą kreipiausi į Vyriausybę, Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijas dėl papildomų asignavimų ir etatų skyrimo. Deja, nebuvau išgirstas – nepaisant vis daugėjančių įstaigos funkcijų ir prisiimtų įsipareigojimų, darbo užmokestis iki mano darbo pradžios 2020 metais buvo vienas žemiausių tarp 5 šalies ūkio priežiūrą vykdančių valstybės įstaigų. Departamentas yra viena iš nedaugelio įstaigų prie Vyriausybės, kuri turi mažiausią pareigybių skaičių ir labai mažą finansavimą“, – sako prof. R. Čiužas.
Visgi nepaisant to, per dvejus metus prof. R. Čiužui pavyko išlaikyti ne tik didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių – 38 etatus, t.y. koks buvo nuo įstaigos įsteigimo, bet ir jį padidinti iki 42. Tiesa, finansavimo užtenka tik 40 etatų.
Vyriausybei nedidinant asignavimų šios įstaigos veikloms, NTAKD darbuotojai, kuriems svarbi psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija ir žmonių sveikata, savo noru daug laiko skiria po darbo konsultuodami telefonu norinčius mesti rūkyti, patys organizuoja mokymus, nes nėra galimybės samdyti net ekspertų.
NTAKD direktoriaus teigimu, nuolat dedamos pastangos gerinti darbo aplinką ir mikroklimatą darbuotojams, nes tai – viena svarbiausių motyvacinių priemonių, padedančių motyvuoti profesionalius darbuotojus, esant itin žemiems atlyginimams.
„Taikomos ir nefinansinio motyvavimo priemonės. Pavyzdžiui, darbuotojai gali mokytis užsienio kalbų, dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, rinktis, kaip dirbti – nuotoliniu būdu ar gyvai, nes įstaigoje sėkmingai taikomas hibridinis darbo modelis. Taip pat žmonės yra skatinami už ilgametį darbą, svarbių užduočių atlikimą, o po vertinimų, pagal galimybes, padidinant ir darbo užmokestį. Padedame iškilus ir asmeniniams sunkumams“, – sako prof. R. Čiužas.
Be to, siekiant palengvinti darbo procesus, skaitmenizuotas dokumentų valdymas – šiuo metu taip tvarkomi 96 proc. dokumentų, nors prieš dvejus metus dokumentai buvo tik popieriniai.
Esant ribotoms finansinėms galimybėms, anot jo, svarbu kūrybiškai ieškoti sprendimų, kaip sumažinti darbuotojų kaitą ir užtikrinti nepertraukiamą įstaigos veiklą, atliekant svarbius darbus alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės srityse.
