Dėmesys – ne ten?
Rusijos politikai penktadienį paneigė pranešimą apie ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio V.Žirinovskio mirtį nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų.
Anksčiau antradienį naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narį Aleksandrą Proniuškiną, sakiusį kad 75 metų V. Žirinovskis mirė penktadienį vienoje Maskvos ligoninėje. Tačiau žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas neilgai trukus savo „Telegram“ kanale parašė, kad V.Žirinovskis tebėra gyvas.
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė manantis, kad V.Žirinovskio pavardės „tąsymas“ žiniasklaidoje – tik būdas nukreipti dėmesį.
Būtent toks dėmesio nukreipimas, anot jo, ir leido putinizmui taip išaugti.
„Kai mes skiriame tiek daug dėmesio visiškai marginaliam veikėjui, kuris tik įgarsindavo tai, kas vykdavo V.Putino aplinkoje, iš nuogirdų, susitarus, tai, sakyčiau, čia yra simptomiškas dalykas. Mes 20-30 metų skirdavome Rusijai ne tokį dėmesį, kokio reikia, ir ne ten, kur jį reikėtų skirti.
Mūsų medijos neretai būdavo kupinos pranešimų apie įvairių šou žvaigždelių ar to paties V.Žirinovskio pasisakymus, bet analizės ir analitinės informacijos apie tai, kaip auga putinizmas arba rušizmas, buvo mažai“, – svarstė L.Kontrimas.
Vis dėlto, komunikacijos ekspertas pripažįsta, kad tai – ne tik Lietuvos problema.
„Lietuva bent jau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Vakarai privalo nepasiduoti tam narkotikui, einančiam iš Rusijos, neva Rusija tampa gera šalimi. Sakau Rusija, nes į tai sudedu ir politinę jos valdžią, ir visuomenę.
Juk didžioji dalis visuomenės, toks įspūdis, ir neišsivadavo iš okupanto mąstymo. Sakyčiau, kad V.Žirinovskio pavardės tąsymas – tik dėmesio nukreipimas“, – įsitikinęs jis.
Iš Rusijos sprunkantys piliečiai
L.Kontrimo neįtikina kalbos apie ilgą laiką tyliai Kremliaus režimui prieštaravusius rusus, kurie dabar norėtų atvykti į Lietuvą.
„Rašant romaną arba poezijos kūrinį tokia versija yra tinkama, galima atskleisti žmogaus kančią, tragediją, įvairius psichologinius užkaborius, kas privertė žmogų nieko nedaryti savo valstybėje.
Bet kai vyksta karas, tokie klausimai ir samprotavimai yra netinkami. Bėgti iš apkasų nėra laikas. Dabar Rusijos piliečiai privalo išlįsti iš savo urvelių ir paimti valdžią taip, kaip B.Jelcino vadovaujamą paėmė, ir vėl sugrąžinti Rusiją į tą pavasarį, kuris buvo trumpam atėjęs po Sovietų Sąjungos griuvimo“, – kalbėjo L.Kontrimas.
„Lygiai taip pat tai yra signalas mūsų piliečiams, kurie nedrįsta ateiti į rinkimus, kurie neprisiima atsakomybės už tai, kokią valdžią išrenkame Lietuvoje, bet bamba ir bamba metų metais. Pažiūrėkite, į ką pavirto Rusija, kai piliečiai atsisakė dalyvauti valstybės valdyme“, – pridūrė jis.
Savos žaizdos
L.Kontrimo teigimu, tragiškas mėnuo, kuris dabar vyksta Ukrainoje, atskleidė keletą žaizdų, kurių Lietuvos visuomenė vis dar neužsigydė.
„Net ir svetima nelaimė mums tampa priežastimi susidoroti su savo vidiniais nesimpatikais. Ir tas susidorojimas kartais vyksta neva gražiai, pasitelkiant ironiją, bet žinome, kad ironijos šaknis, jei ji nėra grakšti, vis dėlto yra išaugusi iš pykčio, iš neapykantos.
Retas susimąsto, pats komunikuodamas savo socialiniuose tinkluose, kad palaikydamas kokį nors „susidorokime su tokiu ar anokiu lietuviu“, neanalizuodamas aplinkos ir situacijos, pasiduoda tokiai pačiai kampanijai, kurią dabar daro Kremlius.
Mums kaip tik reikėtų itin susitelkti – ir ne tik komunikacine prasme“, – pabrėžė jis.
