Be to, Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės vykdytus viešuosius pirkimus tirsiančiai specialiai darbo grupei vadovaus valdančiosios daugumos atstovas, konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Valdantieji nesutiko, kad tyrimui vadovautų mažiau šališku laikomas Seimo Antikorupcijos komisijos narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Už jo kandidatūrą trečiadienį vykusiame posėdyje balsavo septyni komisijos nariai, už J.Sabatausko – penki. Dauguma komisijos narių taip pat buvo už tai, kad sudaryta darbo grupė imtųsi tik sisteminės korupcijos priežasčių Kauno savivaldybėje tyrimo.
Nors komisijai vadovauja opozicijos atstovas Algirdas Stončaitis, daugumą balsų joje turi valdantieji. Net penki iš 12 šios komisijos narių – konservatoriai.
Speciali darbo grupė sudaryta iš trijų valdančiosios daugumos bei tiek pat opozicijos atstovų, todėl lemiamą balsą joje turės darbo grupės vadovu paskirtas konservatorius A.Vyšniauskas.
Be to, komisijos nariai apsisprendė, kad prielaidų atsirasti korupcijai Kauno savivaldybėje bus ieškoma nuo 2015 metų, kuomet V.Matijošaitis tiesioginiuose mero rinkimuose šį postą perėmė iš konservatorių.
Dėl to komisijos posėdis trečiadienį vyko ypač audringai, o didžiausias bangas posėdžio metu kėlė Seimo Regionų komisijai priklausanti buvusi valstietė Agnė Širinskienė.
Parlamentarė atsisakė dalyvauti tyrime, pareikšdama, kad jis yra politiškai angažuotas.
A.Širinskienė taip pat ragino ir kitus opozicijos atstovus boikotuoti tyrimą, bet didesnio palaikymo nesulaukė.
„Noras tirti vien tik Kauną man kelia įtarimų, ypač kai iniciatyva ateina iš kolegų konservatorių. Aš tokiame politiškai angažuotame tyrime dalyvauti nenoriu ir reikėtų konservatoriams leisti V.Matijošaitį išsitirti vieniems. Nes man tai atrodo nenormalu“, – aiškino A.Širinskienė.
Vėliau ji su lrytas.lt pasidalino įtarimais, kad ir opozicinėms partijoms priklausantys Seimo komisijos nariai prieš būsimus savivaldos rinkimus esą turi savų interesų Kaune.
A.Širinskienė teigė, kad tarp konservatorių ir V.Matijošaičio buvusi priešprieša yra daugiau nei akivaizdi. „Ypač daug įtarimų kelia ir tai, jog bus tiriamas visas V.Matijošaičio valdymo laikotarpis – abi kadencijos. Tarsi prie buvusio mero Andriaus Kupčinsko Kaune buvo tik blogi keliai, bet nebuvo korupcijos“, – juokėsi politikė.
Tiesa, opozicijai pavyko pasiekti, kad A.Kupčinskas bent jau nebūtų įtrauktas į darbo grupę. Buvusio Kauno mero užsidegimas tirti V.Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės veiklą abejonių kėlė net ir patiems konservatoriams.
Todėl A.Kupčinskas trečiadienį pranešė, kad siekdamas išvengti bent menkiausios regimybės dėl galimo revanšizmo savo vietą darbo grupėje perleidžia Laisvės partijos atstovui Vytautui Mitalui.
A.Kupčinsko pavyzdžiu, aiškindamas esą konservatoriai nesiekia susidoroti su V.Matijošaičiu, pasirėmė ir Seimo Antikorupcijos komisijai priklausantis konservatorius Jurgis Razma. „Jeigu jau taip norėtumėme susidoroti, tai, matyt, A.Kupčinską siūlytumėme komisijos pirmininku“, – argumentavo Seimo vicepirmininkas.
Jis taip pat aiškino esą kol kas nėra būtinybės gilintis į kitose savivaldybėse vykdomus viešuosius pirkimus ir tikino, kad Kauno atvejo tyrimas vyks objektyviai ir vengiant politikavimo.
Išplėsti tyrimą reikalavo dalis opozicijos atstovų.
Kai kurie jų argumentavo, kad ir Laisvės partijos atstovo Remigijaus Šimašiaus valdomoje Vilniaus savivaldybėje buvo atliekamos kratos, kai kuriems jos darbuotojams yra pareikšti įtarimai.
Bet, anot J.Razmos, Vilniaus ar kitų miestų įtraukimas į tyrimą atrodytų dirbtinai. „Panagrinėkime Kauno atvejį. Po to, jei bus nusiteikimas, bus galima imtis ir kai kurių kitų savivaldybių“, – artėjant kitąmet vyksiantiems merų ir savivaldybių tarybų rinkimams apie galimus plataus masto tyrimus prakalbo ir J.Razma.
Beje, konservatorius aiškino, kad jo atstovaujama partija esą nėra išskirtinai susidomėjusi Kauno atvejo tyrimu. „Visų partijų atstovai konkuruos su dabartiniu Kauno meru ir konservatoriai tuo požiūriu nėra kažkuo išskirtiniai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderė Kaune (buvusi konservatorė Edita Gudišauskienė, – Red.) dar aktyviau reiškiasi ten nei konservatoriai. Konkuruos ir socialdemokratai, ir Laisvės partija, gal ir kiti“, – svarstė J.Razma.
Nenukrypti į šalis komisijos narius ragino ir Vilniaus mero bendražygis V.Mitalas. „Padarykime Kauną. Jeigu nebus aiškaus moralo, liks laisvos rankos toliau dirbti ir didelis noras, tada, manau, bus galima pereiti per kitas savivaldybes. Bet juk visi suprantame, kad tokiu atveju laiko ištekliai bus nepalyginami rezultatams“, – svarstė Laisvės partijos atstovas.
Darbo grupės vadovu paskirtas A.Vyšniauskas taip pat mušėsi į krūtinę, kad neturi jokių sąsajų su Kaunu ir mero rinkimuose nesiekia konkuruoti su V.Matijošaičiu. „Mano politinė veikla yra orientuota į Marijampolę“, – tikino konservatorius.
A.Vyšniauskas taip pat teigė nesuprantantis kilusio noro nukreipti dėmesį nuo Kauno: „Jei į tyrimą įtrauksime Vilnių ir Klaipėdą, tai visą dėmesį nuo Kauno perkelsime į kitas savivaldybes. Kitaip tariant, tą dėmesį mes išskaidysime ir aš tokio noro nesuprantu.
Mano siūlymas – neišskaidyti dėmesio, nenukreipti jo nuo Kauno, susikoncentruoti į Kauną porai mėnesių ir tada pasižiūrėsime ar reikia pereiti į kitas savivaldybes, ar nereikia.
Aš manau, kad gali reikėti, bet šiandien neįvardinčiau nė vienos savivaldybės. Nes nematau nė vienos savivaldybės, kur situacija būtų tokia bloga, kaip Kaune“.
Konservatorius taip pat svarstė, kodėl opozicija siekia į tyrimą įtraukti Vilnių ir Klaipėdą, o ne su korupcijos atvejais susidūrusių Panevėžio, Kelmės, Druskininkų ar Širvintų savivaldybių.
„Bet aš nemanau, kad tą reikėtų daryti šiuo atveju. Kodėl?
Todėl, kad atliekant bet kokį tyrimą pirmiausia būtina susidėlioti nusikalstamos veikos schemą – kaip galėjo viskas vykti“, – dėstė tyrimo grupės vadovu tapęs A.Vyšniauskas.
Beje, kitas konservatorius A.Kupčinskas Seimo komisijos posėdyje atviravo esą tikisi, kad iš politikų sudaryta darbo grupė ištirs ir galimus kai kurių teisėsaugos pradėtame ikiteisminiame tyrime figūruojančių asmenų neteisėto praturtėjimo faktus, taip pat – nekilnojamo turto užvaldymo atvejus.
Tiesa, Seimo komisijos nariai atkakliai tikina, kad savo tyrimo nedubliuos su teisėsaugos atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuris metė korupcijos šešėlį ant V.Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės.
Vis dėlto kai kurie politikai neabejoja, kad dar vienu tyrimu Seime suinteresuotos bene visos partijos, kurioms rūpi susilpninti V.Matijošaičio galimybes laimėti dar vienus mero rinkimus.
Tokia galimybė partijoms staiga atsivėrė, kai V.Matijošaičio vadovaujama savivaldybė įsivėlė į korupcijos skandalą: prokurorai pareiškė įtarimus jau buvusiam savivaldybės administracijos vadovui Viliui Šiliauskui.
Jis įtariamas iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno galimai paėmęs 140 tūkst. eurų kyšį už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų ir rangos darbų sutartis.
Tai rekordinio dydžio kyšis. Be to, V.Šiliausko namuose kratų metu buvo rasta ir daugiau grynųjų pinigų – beveik ketvirtis milijono buvo išslapstyta vokuose bei stiklainiuose.
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat paskelbė, kad areštuota beveik 170 V.Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Anot teisėsaugos, jų vertė – septynženklė. Tiesa, pranešama ir tai, kad daugelis objektų – pigiai įsigyti nedideli žemės sklypai.
