„Atėjo laikas NATO kuo skubiau pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. Tai ypač aktualu NATO rytiniame flange, kur būtina didinti sąjungininkų pajėgas ir stiprinti oro gynybą“, – sakė šalies vadovas.
„Lietuva yra pasiruošusi priimti didesnes sąjungininkų pajėgas ir suteikti visą reikiamą infrastruktūrą ir pagalbą mūsų valstybės teritorijoje“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.
Padidinus šių metų gynybos biudžetą, 40 mln. eurų buvo skirta priimančios šalies infrastruktūrai gerinti.
Kreipdamasis į NATO valstybių vadovus G. Nausėda teigė, kad jau mėnesį besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sukrėtė Vakarų pasaulį, tarptautinę bendruomenę ir aiškiai parodė, kad Kremlius kelia „egzistencinę grėsmę“ Europos ir viso pasaulio saugumui.
Pasak šalies vadovo, Ukraina akivaizdžiai nėra vienintelis ir galutinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – Kremlius tęs karinę agresiją, jeigu Vakarai jos nesustabdys.
Jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti visapusišką politinę ir karinę paramą Ukrainai. Anot G. Nausėdos, Vakarų pareiga yra suteikti Ukrainai visas įmanomas priemones gintis, tarp jų – ir karines.
Prezidentas kvietė NATO sąjungininkes imtis iniciatyvos skubiai spręsti humanitarinę katastrofą Mariupolyje ir kitose Rusijos puolamose ir apgultose Ukrainos vietovėse.
Šalies vadovo teigimu, NATO turi imtis aktyvaus vaidmens ir neleisti, kad žiaurūs nusikaltimai žmonijai vyktų XXI amžiuje Europos teritorijoje.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.