„Manau, kad reikia aptarti mūsų ambiciją, sutarti, kas yra valstybės gynyba, ar tai tik ginkluota gynyba, ar bendrai yra visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui, numatyti, sutarti strategiją ir padaryti planus juos įgyvendinti ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijui“ , – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė V. Rupšys.
„Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.
Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms jau paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.
