Dalis karo ekspertų teigia, kad Rusijos karinės pajėgos invazijos į Ukrainą pradžioje taikė blickrygo – žaibiško karo – techniką, tačiau ji nepavyko, todėl dabar imamasi kitokios strategijos. Vytautas Jokubauskas sakė, kad situacijų istorijoje jau yra buvę.
„Jeigu kalbant kaip istorikui, tai pirmiausia į galvą ateina tos mintys ir paralelės su 1939 m. Lenkijos kampanija, kai Vokietija supo Lenkijos karines pajėgas iš šiaurės ir iš pietų. Tas apsupimas buvo panašus kaip ir Rusijos karinės pajėgos elgėsi su Ukrainos kariuomene. (...)
Tokį užmanymą galime įžvelgti, bet kaip matome viskas išvirto į 1939 m. Žiemos karą, Suomijos karą, kai Sovietų sąjunga tada planavo per pora savaičių užimti ir okupuoti Suomiją, tačiau jai to padaryti nepavyko ir vėliau teko pasitenkinti gerokai mažesniais laimėjimais, konstatuojant, kad lyg tikslas pasiektas“, – pasakojo docentas.
Jis pridūrė, kad blickrygo sumanymų buvo galima pastebėti, tačiau akivaizdu, kad tokie planai Vladimirui Putinui nepavyko.
„Šiame kontekste pastarųjų kelių savaičių, tai taip, būta blickrygo užmanymų, jis nepavyko. Bet jeigu žiūrėtume visame šiame kariniame konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos, tai čia tik yra etapas.
Prieš tai Rusija tenkinosi tokiu įšaldytu konflikto statusu, kurį kariavo jau ilgai, neleisdama Ukrainai išeiti iš karinio konflikto padėties ir integruotis į NATO, ES, neduodama valstybei stabilaus būvio“, – sakė V.Jokubaitis.
Nors pagrindinis daugelio ekspertų ir analitikų noras yra išsiaiškinti tolimesnius Rusijos karinių pajėgų veiksmus, Klaipėdos universiteto docentas sakė, kad to nuspėti beveik neįmanoma.
„Vis dar vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, o karas visuomet vyksta vadinamame karo rūke. Karybos esmė yra netikėtumo veiksnys, kad priešininkas ir visi kiti nežinotų, kas bus padaryta ir kaip bus elgiamasi, nes jei kariniai veiksmai bus nuspėjami, tai bus labai nesunku juos užkardyti“, – teigė jis.
Vis dėlto V.Jokubaitis pasakojo, kad šiame kare labai aiškiai išsiskiria visos dimensijos, kuriose kariauja tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariuomenė. Jo nuomone, tam tikrose sferose galima pastebėti ir vienos, ir kitos šalies kariuomenių pranašumą.
„Ši karo fazė yra labai stipriai išreikšta penkiose dimensijose. Kariaujama sausumoje, jūroje, jose buvo kariaujama iki pat XX a. pradžios, ore, ši erdvė karybai buvo pradėta naudoti I Pasaulinio karo metu, yra pasitelkiamos kosmoso technologijos, kurios Šaltojo karo metu į karybą įvestos, ir atsirado visiškai nauja erdvė, su visiškai naujomis galimybėmis – kibernetinė, informacinė erdvė.
Šiuose frontuose Rusijos ir Ukrainos kariuomenėms sekasi visiškai skirtingai. Jeigu sausumoje ir jūroje neblogai sekasi Rusijos kariuomenei, ore ji nepasiekia norimo dominavimo, (...) tai kibernetinėje, informacinėje erdvėje mes matome, kad Rusija visiškai pralaimi. Šioje erdvėje, šiame konflikte dominuoja Ukrainos karinės pajėgos“, – dėstė V.Jokubaitis.
„Kiekviena diena Rusijos kariuomenei ir valstybei yra to karo pralaimėjimas, o kiekviena atlaikyta diena Ukrainos kariuomenei ir valstybei yra laimėjimas“, – pridūrė jis.
Klaipėdos universiteto dėstytojas teigė, kad stebint situaciją iš šalies gali susidaryti įspūdis, kad Rusija šiuo metu pradeda linkti „prie tokios minimalaus varianto, kaip ir buvo daroma 1939 m. su Suomija – kažką užimti, kad būtų galima pasakyti, kad tai buvo mūsų tikslas.“
Nors viešojoje erdvėje gausu pranešimų apie stiprią Ukrainos kariuomenės gynybą, keletas aspektų iš Rusijos prezidento kalbų vis dar neduoda ramybės. Vienas tokių – branduolinio ginklo panaudojimas, keliantis nerimą ne tik ukrainiečiams, bet ir už karo talžomos šalies ribų.
Vytautas Jokubauskas sakė, kad tokia V.Putino retorika nestebina, o grasinimai branduoliniu ginklu yra tam tikra Rusijos galimybė išsilaikyti.
„Manau, kad ne gali panaudoti, o jau naudoja Rusija savo branduolinį ginklą, naudoja jį kasdien ir nuo pat 2014 m. labai intensyviai. Jis apsaugo Rusijos valstybę nuo to, jei rusų sausumos karinėms pajėgoms nepasisektų, (...) įsiveržimas į Rusijos teritoriją būtų užkardytas branduoliniu ginklu.
Jeigu tarptautinė bendruomenė nuspręstų pažaboti agresorių, priimtų kažkokią rezoliuciją ir pan., šis branduolinio ginklo turėjimas tai automatiškai užkardo. Tai, manau, ir yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijos lyderis vis primena apie tai, kad Rusija yra branduolinė valstybė“, – sakė docentas.
V.Jokubauskas ramino, kad kol kas branduolinio karo grėsmės galime nesibaiminti dėl itin pažangios žvalgybos, tačiau perspėjo, kad Ukrainos noras atsikovoti Krymą galėtų būti vienas iš pretekstų Rusijai ruošti tokio ginklo panaudojimą.
„Šiuo metu labai abejočiau, ar šiuo metu kokia nors valstybė imtųsi panaudoti branduolinį ginklą tiesiogiai atakuodama. Juo labiau, kad mano anksčiau minėtas karo perkėlimas į kosmosą, leidžia iš anksto matyti, kas yra daroma ir kokių veiksmų imasi Rusija. (...)
Dėl Krymo jie traktuotų vienareikšmiškai kaip įsiveržimą į Rusijos federaciją, nes tai jie jau laiko savo teritorija. Dėl Donbaso, tikėtina, kad grasintų, bet ar imtųsi kažkokių veiksmų dar sunku pasakyti“, – sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas.
