Kalėjimų departamentas Pusiaukelės namų plėtros priemonių planą patvirtino paskutinę praėjusių metų dieną ir vien dėl šios aplinkybės pakaunės gyventojai įžvelgia klastą – tokiu metu žmonėms labiau rūpi vaišių stalas, o ne dokumentų studijavimas.
Plane numatyta, kad tokia įstaiga turėtų atsirasti ir Girionyse (Kauno r.), Liepų gatvės 2 numeriu pažymėtame pastate, buvusiame kolegijos bendrabutyje. Jame gyvena trys šeimos, tačiau didžioji dalis patalpų nenaudojama.
Šiuo metu šalyje veikia 5 Pusiaukelės namai, artimiausiu metu norima juos atidaryti Kaune ir Klaipėdoje. Projektą daugiausia finansuoja Norvegijos fondai.
Pusiaukelės namai – tai specialus pataisos įstaigos atvirojo tipo padalinys, kur didžiąją bausmės dalį atlikę ir gerai besielgiantys, darbą susiradę nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos į laisvę.
Nupiešė labai niūrų vaizdą
Sukilę Samylų seniūnijos gyventojai labai greitai surinko 800 parašų po peticija, prieštaraujančia Kalėjimų departamento vadovybės sumanymui.
Jos autoriai priminė, kad Girionys buvo suformuoti kaip akademinis miestelis, kuriame telkiasi svarbiausios šalies miškininkystės įstaigos. Jose vyksta mokslinės konferencijos ir mokslo renginiai, kuriuose dalyvauja žymūs užsienio bei šalies mokslininkai, politikai, valstybės valdymo institucijų atstovai.
Miškų institute dažnai stažuojasi mokslininkai ir nuolat dirba doktorantai iš Lietuvos bei užsienio šalių.
„Šalia tokio reikšmingo mūsų šaliai mokslo centro, vos 20 metrų atstumu, planuojama įkalintų asmenų reintegracijos įstaiga Pusiaukelės namai nėra tinkamiausia vieta.
Sutelkta nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų grupė su galimu poveikiu kriminogeninei situacijai sukeltų grėsmę mokslo ir studijų centro plėtotei bei akademiniam prestižui“, – rašoma dokumente.
Girionys nuteistiesiems esą netinkama vietovė jau vien todėl, kad joje kiltų didelių sunkumų rasti darbą, o nuolatinis darbas yra viena pagrindinių sąlygų persikelti į Pusiaukelės namus.
Išgirdo tik vieną argumentą
Tik kilus nepasitenkinimo bangai surengtas susirinkimas, kuriame dalyvavo įvairių institucijų atstovai. Jie pirmą kartą pabandė išaiškinti gyventojams, koks tai projektas ir kodėl pasirinktas šis pakaunės kaimas.
Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas akademikas Darius Danusevičius tikino išgirdęs tik vieną rimtą argumentą – Giraitėje yra geros būklės pastatas, kurį galima nesunkiai pritaikyti Pusiaukelės namams.
Šis pastatas – tai buvęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bendrabutis. Maždaug prieš penkerius metus jis buvo perduotas Turto bankui, nes kolegijai užteko turimų patalpų.
„Nėra tokio atvejo pasaulyje, kad aukštojo mokslo įstaigų miesteliuose būtų steigiami Pusiaukelės namai“, – įsitikinęs D.Danusevičius.
Pasak jo, Girionyse per kelis dešimtmečius susiformavo ypatinga bendruomenė, kurią sieja viena veikla, – miškininkystė. Žmonės vieni kitus pažįsta, kartu dirba ir gyvena daugybę metų.
„Mokslo centrui bus suduotas skaudus smūgis“, – įsitikinęs D.Danusevičius.
Regi geresnį pritaikymą
„Turbūt Girionyse nerasite nė vieno žmogaus, kuris pritartų Pusiaukelės namų steigimui“, – kalbėjo vietos bendruomenės pirmininkė Albina Krasauskienė.
Jos nuomone, šiuo metu kaip tik pasitaikė puiki proga panaudoti ištuštėjusį bendrabutį geriems tikslams – apgyvendinti jame iš Ukrainos nuo karo bėgančius ukrainiečius.
A.Krasauskienė neabejoja, kad gyventojai nuoširdžiai sutiktų pabėgėlius ir dar padėtų jiems įsikurti naujoje vietoje.
Bendruomenės pirmininkė priminė, kad Girionyse sukoncentruota pagrindinė šalies miškų mokslo bazė, o dauguma Girionių gyventojų – jos kūrėjai, kurie puikiai pažįsta vieni kitus.
Nors susitikimo su gyventojais metu žadėta pasirūpinti jų saugumu ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras, dabar jos išvis nereikalingos.
„Mes net gyventojų vaikus pažįstame ir galime pranešti tėvams, jeigu pasimestų“, – šypsojosi A.Krasauskienė. Daugybė iš įkalinimo įstaigų perkeltų žmonių jiems taptų sunkiu psichologiniu išbandymu.
Pasiūlys kitas patalpas
Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas stebėjosi, kad priimdami sprendimą dėl Pusiaukelės namų Kalėjimų departamento vadovai apie jį neinformavo nei Kauno rajono savivaldybės, nei vietos bendruomenės.
Projekto pristatymas įvyko vėliau, kai Samylų seniūnijos bendruomenė jau buvo parengusi tam prieštaraujančią peticiją su daugiau kaip 800 gyventojų parašų.
„Kauno rajono savivaldybės vadovybė gerai supranta nuteistųjų integracijos į visuomenę reikšmę ir mano, kad tokie projektai reikalingi, tačiau juos sėkmingai įgyvendinti galima tik gerai aptarus visas detales ir sulaukus vietos bendruomenės pritarimo“, – įsitikinęs E.Mališauskas.
Jis priminė, kad Girionys įsikūrę rekreacinėje teritorijoje, čia veikia mokslo įstaigos, tačiau nėra nuteistiesiems tinkamų darbo vietų, todėl jiems tektų važinėti į miestą.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas susitikimo su Teisingumo ministerijos vadovais metu aptarė šias problemas ir pažadėjo suteikti kitas patalpas.
Brangus kiekvienas studentas
„Kolegijai gali būti paskelbtas mirties nuosprendis“, – paskelbė Girionyse įsikūrusios Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir inovacijoms Remigijus Bakys.
Pasak jo, visos aukštojo mokslo įstaigos siekia sudominti kuo daugiau studentų, nes tai susiję su veiklos finansavimu. Net nedidelis stojančiųjų į studijas kritimas gali turėti reikšmingos įtakos.
Įsikūrus Pusiaukelės namams tokio reiškinio tikimybė kaip reikiant padidėtų.
„Ar jaunuolių tėvai norėtų, kad jų vaikai gyventų greta nuteistųjų, ar norėtų tokios kaimynystės patys studentai?“ – klausė R.Bakys.
Dabar Girionys primena vietovę, kurioje netrukus bus atidarytas kalėjimas ir toks vietovės įvaizdis jai visiškai nepatinka.
Vyks atvirkštinė integracija?
Vienas kolegijos vadovų neabejoja, kad nuteistųjų integracija yra būtina – laimi tiek visuomenė, tiek kluptelėję žmonės. Vis dėlto kyla abejonių dėl pasirinkto modelio.
„Ar 20–30 nuteistųjų apgyvendinus tarp studentų neįvyks atvirkštinė studentų integracija į nuteistųjų bendruomenę, kuri gali pasireikšti padidėjusiu nusikalstamumu, narkotinių medžiagų platinimu?“ – klausė R.Bakys.
Jam patraukliau atrodo sprendimas nuteistuosius apgyvendinti pavieniui, o jeigu vis dėlto pasirinktas kitas modelis, reikėtų bendro sutarimo.
„Intergracija įmanoma tik veikiant kartu su bendruomene, o prievartinis žmonių numetimas nėra integracija“, – įsitikinęs R.Bakys.
Kolegijos direktoriaus pavaduotojui susidaro įspūdis, kad Kalėjimų departamentas šįkart nuėjo paprasčiausiu keliu.
„Kalėjimų departamento partneriai žarsto milijonus eurų, o Girionių bendruomenei tik primetamas projektas, kurio ji visiškai nenori“, – kalbėjo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir inovacijoms R.Bakys.
Bendruomenės nuomonę išgirdo ir įvertins
Elanas Jablonskas, Teisingumo viceministras
„Girdime Girionių bendruomenės nuomonę, todėl galutinis sprendimas dėl Pusiaukelės namų šioje vietovėje nėra priimtas.
Jį ketiname paskelbti per artimiausią mėnesį, tačiau tikrai neturime tikslo pulti į balą tik todėl, kad išleistume pinigus.
Gyventojams kylančios abejonės ar net baimės yra visiškai suprantamas reiškinys. Su panašia žmonių reakcija buvome susidūrę beveik visais atvejais, tačiau vėliau bendruomenės taikiai sugyvendavo su nuteistaisiais.
Dalis žmonių linkę vadovautis pasenusiomis nuostatomis, kurias šiais laikais reikėtų padėti į šalį.
Nesutinku, kad toks nuteistųjų socializacijos modelis nėra veiksmingas – tai įrodo patirtis kituose Lietuvos miestuose ir kitose šalyse. Šį modelį rekomenduoja ir mūsų kolegos iš Norvegijos.
Iš Pusiaukelės namų į įkalinimo įstaigas grįžtančių nuteistųjų dalis yra labai maža, dauguma jų sugeba atsistoti ant kojų.“
