„Be smulkaus marodieriavimo (atimant ukrainiečių telefonus ar brangius daiktus), Rusija vysto ir stambaus masto marodieriavimą – iš Berdiansko uosto išvilko penkis laivus su keliasdešimt tūkstančių tonų grūdų.
Manyčiau net ir karo aplinkybėmis būtų teisinga tarptautiniuose teismuose tenkinti Ukrainos ieškinius (jei tokie būtų iškelti) dėl nuostolių atlyginimo iš įšaldytų Rusijos rezervų. Rusijos okupacinės pajėgos visais būdais stengiasi naikinti Ukrainos pramoninį potencialą – ne tik metalurgijos įmones apšaudo (Mariupolyje), bet ir chemijos pramonės įmones.
Pastarąjį kartą Sumuose taip sukėlė amoniako nuotėkį, o kaip žinia šios bekvapės dujos gali nužudyti žmones“, – tvirtino A.Anušauskas.
Be to, ministro žiniomis, karo laikotarpiu Ukrainoje uždaryta vienuolika politinių partijų, kurių vadovai palaikė ryšius su Rusija arba reiškė palankumą jos prezidentui Vladimirui Putinui. Šių partijų nariai, anot jo, iškart nėrė į atvirą kolaboravimą su Rusija okupuotose teritorijose.
„Kokios būtų artimiausios prognozės? Kaip pasakė vienas rusų ekonomistas – profesorius, kad ekonomika tuoj bus visiška... *... (necenzūrinių žodžių nerašau). Pasirodo 90 proc. bulvių sodinimui Rusijoje yra importuojamos (ups). Tai žymiai blogiau negu su rusiškų automobilių gamyklom, kurios 40 proc. komplektuojančių gaudavo iš užsienio.
Apie aviaciją be atsarginių dalių apskritai nėra ko kalbėti – turės dažniau naudoti „kukurūznikus“, kuriuos nebus sudėtinga pasigaminti Rusijoje arba kanibalizuoti turimus lėktuvus“, – svarstė A.Anušauskas.
Tačiau ministras atkreipė dėmesį, kad net ir tai vargu ar padės sustabdyti V.Putino veiksmus.
„Kremliuje jau sukamas tylios mobilizacijos planas – toks „karinio komunizmo“ prototipas su šūkiu „back to USSR“ („atgal į SSRS“). Juk reikia kažkaip išsilaikyti Kremliuje. Iki šiol tarptautinė bendruomenė abejingai žiūrėjusi į Putino žodžius, kuriais jis neigdavo Ukrainos valstybingumą (kartu ir ukrainiečių tautą) – turėtų susimąstyti.
Ar nereikėtų įvesti tarptautinės atsakomybės už tokį neigimą? Panašiai kaip už holokausto ar sovietinio teroro neigimą ar aukų niekinimą. Ukraina atmetė eilinį Rusijos ultimatumą – mainais į Mariupolio gyventojų gyvybes turi pasiduoti miesto gynėjai.
Taip okupantai dar kartą patvirtino, kad jie civilius naikina tikslingai ir yra per daug buki, kad suprastų Ukrainą“, – konstatavo jis.
