Vis dėlto jam svarbiau legendinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis, kurį R.Paksas sieks atkartoti kitais metais, skrisdamas 8 tūkst. kilometrų iš Čikagos į Kauną. Prieš tai jis bandys pernai įsigytu 1929 metų lėktuvu „Bellanca CH-300“ nuskristi iš Soldino į Kauną – kelio, kurio neįveikė S.Darius ir S.Girėnas.
O pirmasis skrydis lėktuvu „Bellanca“, kuris lietuviams geriau žinomas „Lituanicos“ vardu, įvyko virš Prienų apylinkių. Garbingu vardu lėktuvą R.Paksas žada pavadinti tik prieš skrydį iš Amerikos į Lietuvą.
Žengtas tik pirmasis žingsnis
Prieš pirmąjį skrydį „Bellanca“ R.Paksas minėjo, kad labai norėtų, jog S.Dariaus ir S.Girėno skrydis nepasibaigtų net ir po atkartoto jų žygio: „Suprantu, kad toli nuėjome žengdami jų keliu – turime lėktuvą. Bet iki tikro skrydžio, kai „Bellanca“ taps „Lituanica“, reikia nuveikti dar labai daug.“
R.Paksas portalui lrytas.lt prisipažino, kad prieš pirmąjį skrydį miegojo labai ramiai, nes viskas buvo padaryta ir iki smulkmenų apgalvota.
Paklaustas, kodėl jam buvo svarbu susirasti tą lėktuvą, kuriuo skrido S.Darius ir S.Girėnas, R.Paksas aiškino, kad augo su šių lakūnų vardu: „Su jais atėjome į aviaciją, skraidėme, siekėme savo tikslų. Visa lakūnų plejada, gerbdama šiuos žmones, kūrė Lietuvai.“
Kai sužinojo, kad lėktuvą galima įsigyti, R.Paksas nė minutės nedvejojo. O kai vieną niūrią praėjusių metų rudens dieną jį pasiekė žinia, jog iš Kanados atplukdytas lėktuvas „Bellanca“ jau pasiekė Pociūnus, šoko nuo pietų stalo ir akimirksniu atsidūrė aerodrome.
„Kiekvienas žmogus atitinkamu laiku turi padaryti kažką, kad tas skrydis testųsi. Tai gali būti ir muzikos, meno kūrinys, architektūros šedevras ar net gražiai suartas laukas. Ateina tas laikas, kai supranti, jog negali padaryti kitaip. To, ką turiu padaryti, šiandien yra tik pradžia“, – svarstė R.Paksas.
Paleidus variklį teko palaukti
Į dangų su R.Paksu pakilo jo komandos narys Robertas Noreika. Tiesa, prieš tai ant žemės teko palaukti, kad paleidus variklį įkais alyva. Naujesnės kartos lėktuvams to nereikia. Nutūpęs maždaug po pusvalandžio R.Paksas neslėpė, kad prie lėktuvo valdymo dar teks priprasti, nes jis yra gana sunkus ir inertiškas. Tai nenuostabu – juk pagamintas beveik prieš šimtą metų.
Bet R.Pakso mintys jau krypo į būsimą didįjį skrydį: „Originalius „Bellanca“ brėžinius gavome, tačiau klausimas, kur rasti S.Dariaus ir S.Girėno sukurtos „Lituanicos“ brėžinius, vis dar lieka atviras. Tikimės, kad jie vis dar saugomi Amerikoje ir juos pavyks gauti. Tada reikės lėktuvą perdaryti, kad jis taptų „Lituanica“ ir vietoj numatyto 1000 kilometrų kelio galėtų įveikti 8000 kilometrų. Tuomet ties lėktuvo perdarymu dirbo visa pramonė, dabar irgi teks padirbėti ir konstruktoriams, ir inžinieriams. Tam reikia nei daug. nei mažai – 25000 eurų.“
Pirmojo skrydžio „Bellanca“ metu problemų nekilo, o R.Paksas radijo ryšiu sulaukdavo tik pranešimų, kur skristi žemiau ar pakilti, kad geriau būtų matomas žiūrovams.
Surado prie pat Šiaurės ašigalio
R.Paksas nusprendė pirmą kartą lėktuvą pirkti juo nepaskraidęs ir net neapžiūrėjęs. To padaryti buvo neįmanoma dėl pandemijos. Tada Kanada, ypač jos šiaurės regionai, buvo visai užsidarę. Įsigyti lėktuvą R.Paksas nutarė daug kartų peržiūrėjęs dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Dar vienas „Bellanca CH-300“ iki šiol skraido Havajuose. Šio modelio lėktuvų ieškojęs R.Paksas buvo nuvykęs į Havajus, ten juo net paskraidė, tačiau vietos aviacijos bendrovė kategoriškai atsisakė jį parduoti.
Havajų avialinijos savo veiklą pradėjo nuo šių lėktuvų, todėl jis ten laikomas relikvija, juo skraidinami garbūs svečiai.
Antrą lėktuvą R.Paksas rado Kanados šiaurėje, maždaug 70 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.
Savininkas po ilgų derybų sutiko lėktuvą parduoti, nes jis nebuvo pritaikytas skraidyti esant 40–45 laipsniams šalčio.
Kai Kanadoje baigėsi žiema ir klimato sąlygos šiam lėktuvui jau leido skristi, aviakompanijos savininkas juo nuskrido 2 tūkstančius kilometrų į pietus, į pirmą gyvenamą miestą. Ten jis buvo išardytas ir per kelis mėnesius jūra atplukdytas į Lietuvą.
